Xelisufleba da sazogadoeba (istoria, Teoria, praqtika)” Scientific magazine “authority and society



Download 1,61 Mb.
bet2/12
Sana29.04.2017
Hajmi1,61 Mb.
#7835
1   2   3   4   5   6   7   8   9   ...   12

bismarkis epoqis dasasruli
gadazRvevis xelSekruleba ukanaskneli didi dokumenti aRmoCnda bismarkis diplomatiur karieraSi. 1888 wlidan, rodesac jer kaizeri vilhelm I gardaicvala, xolo Semdeg axali imperatori fridrix III (imefa mxolod naxevari weli), misi poziciebi mkveTrad Seirya _ taxtze avida vilhelm II, romelic, marTalia, did pativs scemda bismarks, magram SiSobda, rom udidesi avtoritetis mqone `rkinis kanclerTan~ mas meorexarisxovani rolis Sesruleba mouwevda, rac autaneli iyo pativmoyvare kaizerisTvis [13].

1890 wlis martSi. ,,rkinis kancleri” gadadga. misi epoqa damTavrda, miuxedavad imisa, rom mas jer kidev didi politikuri gavlena qonda. bismarkma miiRo lauenburgis hercogis tituli da mieniWa kavaleriis general-polkovnikis wodeba. 1891 wels bismarki arCeuli iqna reixstagSi hanoveridan, magram mas Tavisi adgili ar daukavebia da ori wlis Semdeg saerTod uari ganacxada xelmeored arCevisaTvis wamoeyenebina Tavisi kandidatura. 1895 wels mTeli germania zeimobda `rkinis kancleris” 80 wlisTavs. bismarki gardaicvala 1898 wlis 30 ivliss, 83 wlisa.



daskvna
msoflios politikur istoriaSi bismarkis cxovreba da moRvaweoba faqtobrivad aris strategiuli dagegmvis meTodologiis saxelmwifo politikaSi, gansakuTrebiT diplomatiaSi gamoyenebis erT-erTi saukeTeso praqtikuli magaliTi. xolo misi literaturuli memkvidreoba _ ,,fiqrebi da mogonebebi” (Gedanken und Erinnerungen) da 47 tomiani naSromi `evropis kabinetebis didi politika~ (Die grosse Politik der europaischen Kabinette) _ diplomatiuri xelovnebisa da saxelmwifo politikis strategiuli dagegmvis qrestomaTias warmoadgens.

vilhelm I-is xelSewyobiT bismarkma Seqmna uZlieresi germanuli saxelmwifo, romelSic Camoyalibda germaneli eris erTianobis saocari suliskveTeba, imdenad sicocxlisunariani, rom dRes, gulamoWrili (prusiis gareSe) germaniac ki msoflios erT-erTi wamyvani saxelmwifoa [14].



samwuxarod, bismarkis memkvidreobis, misi politikuri doqtrinis damaxinjebuli interpretaciac gaxda XX saukunis tragediaTa erT-erTi (ara erTaderTi) mizezi [15].

gamoyenebuli literatura da komentarebi:


  1. А.C. Ерусалимский. Внешняя политика и дирломатаия германского империализма в консе XIX века. 1948 г. Москва;

  2. Ерусалимckий А.С. – Бисмарк: Диломатия и милитаризм, Москва 1968.

  3. g.baRaTuria – strategiuli dagegmva meTodologiuri safuZvlebi. Tbilisi 2007.

  4. iunkeri _ prusiaSi: msxvili miwaTmflobeli, aznauri, memamule.

  5. pietizmi _ erT-erTi mimdinareobaa luTenarul eklesiaSi, warmoiSva me-17 saukuneSi.

  6. Германская история - новое и новейшее время. т. 1-2 Москва 1970.

  7. aRsaniSnavia, rom bismarkma ruseTs adrec mniSvnelovani mxardaWera gauwia. yirimis omis dros igi seriozulad SeewinaaRmdega avstriis mcdelobas Caetarebina germanuli jarebis mobilizacia ruseTTan saomrad. sazogadod, evropel politikosTa Soris bismarki gamoirCeoda ruseTisadmi loialuri damokidebulebiT, rasac mas xSirad sayvedurobdnen. am `braldebas~ `rkinis kancleri~ ase pasuxobda: `germaniaSi mxolod me vambob «ничего!», ruseTSi ki _ mTeli xalxi~.

  8. Slezvig-holStainis sakiTxi Zlier CaxlarTuli iyo. 1852 w.-s daniis uflebebi Slezvig-holStainze yvela didma saxelmwifom (maT Soris, prusiamac) aRiara. magram, rodesac daniis mefe fridrix VII-is sikvdilis Semdeg, avstria-prusiis koaliciam ultimatumi wauyena danias, inglisi aRar Caeria am konfliqtSi, Tumca swored inglisis mxardaWeriT daimedebulma qristian IX-m gamosca axali konstitucia, romliTac is Slezvigs sabolood uerTebda danias. swored es aqti gaxda daniisTvis ultimatumis gamocxadebis sababi. inglisis premier-ministrma lordma palmerstonma ki mxolod ­i­xumra: `cota xnis win evropaSi sul sami kaci iyo, vinc erkveoda Slezvig-holStainis sakiTxSi _ princi alber­ti (dedofal viqtorias meuRle), erTi moxuci danieli da me. magram dedofali samwuxarod axla­xan daqvrivda, danieli sagiJeTSi moxvda, me ki sul damaviwyda, Tu raSi mdgomareobs iq saqme~.

  9. sagulisxmoa, rom avstrias holStainTan misasvleli ar hqondaT da am provinciis sxva teritoriaze gadacvla moindomes, magram amaod. lauenburgis sahercogo ki prusiam avstriisagan mainc iyida, Tumca is avstrias sulac ar ekuTvnoda. sabolood faqtobrivad mTeli Slezvig-holStaini prusiis SemadgenlobaSi aRmoCnda.

  10. prusiis mier poloneTis sakiTxSi ruseTis mxardaWerisa da avstriis mier yirimis omSi ruseTTan dapirispirebis gamo. ruseTSi didxans ar daviwyebiaT avstrielTa veragoba, rac daadastura kidec avstriis sagareo saqmeTa ministrma meternixma: `Cven msoflios gavaocebT Cveni umadurobiT~

  11. sami imperatoris kavSiri Cafiqrebuli iyo, rogorc saRvTo kavSiris politikis gamgrZelebeli. magram am kavSiridan araferi gamovida. praqtikulad am kavSirs arcerT sakiTxze ar gautarebia erTiani politika.

  12. leninic ki aRniSnavda, rom Ggermaniis erovnul saxelmwifod gaerTianeba istoriulad progresuli movlena iyo _ `raki gaerTianeba ver moxerxda revoluciurad, igi ganxorcielda kontrrevoluciurad, iunkrulad; bismarkma Taviseburad, iunkrulad, gaakeTa progresuli saqme~.

  13. vilhelm II-s gandidebis mania hqonda. mis TanamedroveTa xumrobis Tanaxmad, kaizers imdenad uyvarda yuradRebis centrSi yofna, rom surda `yovel naTlobaze naTlia yofiliyo, yovel qorwilSi _ nefe, yovel dakrZalvaze _ micvalebuli~.

  14. bismarkis mier Camoyalibebuli mravalmxrivi germanuli vaJkacobis suliskveTeba zusti mimarTulebiT ganaviTares XX saukunis germanuli saswaulis avtorebma konrad adenauerma da ludvig erhardma (ix. l.erhardis `keTildReoba yvelasTvis~), romlebmac, germanul magaliTze, ukve meore msoflio omis Semdeg TvalnaTliv gvaCvenes Tu ras warmoadgens pirovnebis roli istoriaSi.

  15. Tanamedrove msoflios kataklizmebis erT-erTi gamoZaxilia isic, rom germaniis gulis _ prusiis nawili dRes sxva saxelmwifoTa (poloneTisa da ruseTis) sakuTrebaa. samwuxaro analogia gaxlavT kosovosa da tao-klarjeTis istoria (Tumca ki gansxvavebuli mizezebiT warmoqmnili).

  16. А.C. Ерусалимский. Внешняя политика и дирломатаия германского империализма в консе XIX века. 1948 г. Москва;

  17. Ерусалимckий А.С. – Бисмарк: Диломатия и милитаризм, Москва 1968.

  18. g.baRaTuria – strategiuli dagegmva meTodologiuri safuZvlebi. Tbilisi 2007.

  19. iunkeri _ prusiaSi: msxvili miwaTmflobeli, aznauri, memamule.

  20. pietizmi _ erT-erTi mimdinareobaa luTenarul eklesiaSi, warmoiSva me-17 saukuneSi.

  21. Германская история - новое и новейшее время. т. 1-2 Москва 1970.

  22. aRsaniSnavia, rom bismarkma ruseTs adrec mniSvnelovani mxardaWera gauwia. yirimis omis dros igi seriozulad SeewinaaRmdega avstriis mcdelobas Caetarebina germanuli jarebis mobilizacia ruseTTan saomrad. sazogadod, evropel politikosTa Soris bismarki gamoirCeoda ruseTisadmi loialuri damokidebulebiT, rasac mas xSirad sayvedurobdnen. am `braldebas~ `rkinis kancleri~ ase pasuxobda: `germaniaSi mxolod me vambob «ничего!», ruseTSi ki _ mTeli xalxi~.

  23. Slezvig-holStainis sakiTxi Zlier CaxlarTuli iyo. 1852 w.-s daniis uflebebi Slezvig-holStainze yvela didma saxelmwifom (maT Soris, prusiamac) aRiara. magram, rodesac daniis mefe fridrix VII-is sikvdilis Semdeg, avstria-prusiis koaliciam ultimatumi wauyena danias, inglisi aRar Caeria am konfliqtSi, Tumca swored inglisis mxardaWeriT daimedebulma qristian IX-m gamosca axali konstitucia, romliTac is Slezvigs sabolood uerTebda danias. swored es aqti gaxda daniisTvis ultimatumis gamocxadebis sababi. inglisis premier-ministrma lordma palmerstonma ki mxolod ­i­xumra: `cota xnis win evropaSi sul sami kaci iyo, vinc erkveoda Slezvig-holStainis sakiTxSi _ princi alber­ti (dedofal viqtorias meuRle), erTi moxuci danieli da me. magram dedofali samwuxarod axla­xan daqvrivda, danieli sagiJeTSi moxvda, me ki sul damaviwyda, Tu raSi mdgomareobs iq saqme~.

  24. sagulisxmoa, rom avstrias holStainTan misasvleli ar hqondaT da am provinciis sxva teritoriaze gadacvla moindomes, magram amaod. lauenburgis sahercogo ki prusiam avstriisagan mainc iyida, Tumca is avstrias sulac ar ekuTvnoda. sabolood faqtobrivad mTeli Slezvig-holStaini prusiis SemadgenlobaSi aRmoCnda.

  25. prusiis mier poloneTis sakiTxSi ruseTis mxardaWerisa da avstriis mier yirimis omSi ruseTTan dapirispirebis gamo. ruseTSi didxans ar daviwyebiaT avstrielTa veragoba, rac daadastura kidec avstriis sagareo saqmeTa ministrma meternixma: `Cven msoflios gavaocebT Cveni umadurobiT~

  26. sami imperatoris kavSiri Cafiqrebuli iyo, rogorc saRvTo kavSiris politikis gamgrZelebeli. magram am kavSiridan araferi gamovida. praqtikulad am kavSirs arcerT sakiTxze ar gautarebia erTiani politika.

  27. leninic ki aRniSnavda, rom Ggermaniis erovnul saxelmwifod gaerTianeba istoriulad progresuli movlena iyo _ `raki gaerTianeba ver moxerxda revoluciurad, igi ganxorcielda kontrrevoluciurad, iunkrulad; bismarkma Taviseburad, iunkrulad, gaakeTa progresuli saqme~.

  28. vilhelm II-s gandidebis mania hqonda. mis TanamedroveTa xumrobis Tanaxmad, kaizers imdenad uyvarda yuradRebis centrSi yofna, rom surda `yovel naTlobaze naTlia yofiliyo, yovel qorwilSi _ nefe, yovel dakrZalvaze _ micvalebuli~.

  29. bismarkis mier Camoyalibebuli germanuli vaJkacobis suliskveTeba zusti mimarTulebiT ganaviTares XX saukunis germanuli saswaulis avtorebma konrad adenauerma da ludvig erhardma (ix. l.erhardis `keTildReoba yvelasTvis~), romlebmac, germanul magaliTze, bismarkTan erTad, TvalnaTliv gvaCvenes Tu ras warmoadgens pirovnebis roli istoriaSi.

  30. Tanamedrove msoflios kataklizmebis erT-erTi gamoZaxilia isic, rom germaniis gulis _ prusiis nawili dRes sxva saxelmwifos sakuTrebaa. samwuxaro analogia gaxlavT, kosovosa da tao-klarjeTis istoria (Tumca ki gansxvavebuli mizezebiT warmoqmnili).


Summary

Giorgi Bagaturia

Sofiko Cxadadze

Strategic planning of state policy – Bismarck
The article considers the state action of a great German statesman Otto Von Bismarck in respect of methodology of strategic planning. It is demonstrated that in the state management and policy direction and in diplomacy particularly, Otto Bismarck in fact used the unity of methods forming the science of strategic planning in the future.

A unified German state was formed on the basis of the strategic plan of Bismarck. Despite the catastrophes in the country, the state is still one of strongest countries in the world.


РЕЗЮМЕ
Георгий Багатуриа

Софико Цхададзе

Стратегическое планирование государственной политики: Бисмарк
Рассмотрена государственная деятельность великого германского государственного деятеля Отто фон Бисмарка с точки зрения методологии стратегического планирования. Показано, что Бисмарк в управлении государством и ведении политики , особенно в дипломатии, практически использовал совокупность тех методов, которые в дальнейшем сформировались в науку стратегического планирования.

По стратегическому плану Бисмарка сформировалось единое германское государство, которое, несмотря на перенесенные катастрофы, вновь является одной из сильнейших и задающих тон в мировой политике страной .



yovelgvari komunikaciebi adamianebs Soris misalmebiTa da ur­TierT­gacnobiT iwyeba.

RmerTi gfaravdeT! am sityvebiT minda, Cemo Zvirfasebo, moge­sal­moT! me deda var da swavlis gzas Semdgari nebismieri mozardi CemTvis Zvirfasia.

Cemi studentebi (yofilnic da amJamindelnic), vfiqrob, kargad mic­noben. xolo maTTvis, vinc ar micnobs, minda vTqva, rom ilia WavWavaZis sa­xelmwifo universitetis erT-erT profesors _ lali gvasalias dRes, ratomRac, am formiT mounda TqvenTan gasaubreba. Tu ratom, amas Ria werilis Tvalis midevnebiT SeityobT!..

`komunikaciebiT~ daviwye saubari. me da Tqven erTmaneTTan anga­riS­valdebulebiTi damokidebuleba gvakavSirebs. Zalian mSralad JRers, xom asea? magram, madloba RmerTs, umetes SemTxvevaSi `angariSval­de­bu­leba~, anu movaleobis moxda, megobrobaSi gadazrdila; ufro metic, studentebTan Cemi muSaobis 30-ze meti wlis manZilze, bevri maTgani Cemi kolega gaxda, rac mokrZalebuli siamayis uflebas maZlevs.

TavidaTavi da safuZveli angariSvaldebulebiT damokidebulebaTa sa­surveli SedegiT dasrulebisa (me Tqveni `damoZRvra~ mavalia filo­so­fiasa, esTetikasa da kulturologiaSi, xolo Tqven _ sauniversi­teto codnis SeZena), gaxlavT keTilganwyoba orive mxridan. keTil­gan­wyobis safuZveli ki _ siyvarulia.

giyvardeT, upirvelesad, sakuTari Tavi!

anu, adamiani Tavmoyvare unda iyos (oRond ara pativmoyvare, ampar­tavani da kadnieri!), Tavmoyvareobis safuZveli Rirsebis grZnobaa, rac Rirseul adamians uTuod unda gaaCndes. visac sakuTari Tavi ar uyvars (cxadia, ara `narcisulad~), igi Tvistoms ver Seiyvarebs (mters, mi­Tumetes!).

giyvardeT Tvistomi da mteric! _

Tu saTnoni da RvTismoSiSni xarT; xolo Tu ara, maSin siyva­ru­lis RmerTs ver SeiyvarebT!

giyvardeT Tqveni RmerTi! (samsaxovani erTi arseba _ mama RmerTi, Ze RmerTi da suli wminda!).

vinc uRmerToa, is ar aris Tavisufali. Tavisuflebis madliT Rmer­Tma Segvmosa Tavisi kreaciuli unariT Seqmnili moazrovne da Se­moqmedi arsebani _ adamianebi. adamiani RmerTma Seqmna Tavisi saxisa da xatis msgavsad.

Tu adamiani Tavisufali ar aris, maSin is monaa, an sxva adamianis, an sakuTari eWvebis, an paTologiuri midrekilebebisa da akviatebis (nar­komanoba, loToba...). vinc monaa, mas eSinia sxva adamianis, rac da­uS­vebelia, adamians adamianisa ar unda eSinodes, aramed unda eSinodes mxo­lod RmerTis.

iyaviT RvTismoSiSni!

xedavT, Cemo kargebo, Cven msjelobis logikam anTropocentrul sam­yaros, anu kulturas migvaaxlova! kulturis safuZveli da kri­te­riumi _ Tavisuflebaa.

fizikuri Tavisufleba SeiZleba wagarTvas romeliRac maiZule­bel­ma Zalam (bunebisa iqneba es, Tu socialuri, magaliTad, patimari Sepyrobilia da igi ar SeiZleba fizikur Tavisuflebas flobdes), mag­ram sulisa da azrovnebis Tavisuflebas veravin xelyofs TqvenSi. yve­laze adamianuri samyaros, anu anTropocentruli samyaros Semoqmedi RmerTi ar aris, aramed RmerTis mier Tavisufal arsebad Seqmnili adamiani, romelic an kulturis Semoqmedia, an kulturis msaWiroebeli.

magram kultura raRa aris?! kultura arc RmerTs sWirdeba (Rmer­Ti yovelgvar kulturaze zeaRmatebuli absolutia!) da arc cxovels (romelic yovelgvar adamianze ukeTaa adaptirebuli bunebasTan); mxo­lod adamians esaWiroeba raRac koreqtivis Setana RvTis mier misTvis winaswar gamzadebul grZnobad-aRqmad samyaroSi, anu bunebaSi.

Tu cxovels, frinvelsa da mwers savsebiT `akmayofilebs~ mza-mzareuli buneba, adamiani, raxan moazrovnea, Tavisufalia da Semoq­me­dia, pretenziulicaa, _ igi ver gamoikvebeba ZirxvenebiT, fesvebiT, pan­ta msxliTa da maJalo vaSliT, verc monadirebuli cxovelis Termu­lad gadaumuSavebel xorcs SeRmurZlavs, aramed man Tavis Tavze unda moisadagos bunebis sagnebi, unda moaxerxos maTi kultivireba, anu gadamuSaveba (etimologiurad, swored amas niSnavs termini `kultura~) bu­nebisagan morTmeulisa. sxva sityvebiT rom vTqvaT, is bunebas ar qmnis, man unda Seqmnas kultura, rac mis sicocxles adamianuri cxov­re­bis simaRleze aiyvans. bunebis gamoyeneba adamians mxolod misi kul­turul sferod transformaciis gziT SeuZlia. hegelis, _ germanuli klasikuri filosofiis udidesi warmomadgenlis termins Tu moviSve­li­ebT, kultura adamianis mTeli cxovrebis garegadamwvdomi movlenaa. kultura is fenomenia, rasac Rirebuleba gaaCnia, anu rac funqciobs da mniSvnelobs CvenTvis. kulturis sferoSi Rirebulebas kanonis Za­la aqvs. modiT, kidev sxvagvarad vTqvaT, kulturaSi moqmedi Rirebu­le­bani kulturis saganTa momwesrigebeli Zalebia.

ai, kidev erTi axali termini _ `wesrigi~, romlis gareSec kul­tu­ra ar arsebobs; ufro metic, kulturis umoklesi, lakonuri defi­nicia, anu gansazRvreba am terminiT gamoixateba. modiT SevTanxmdeT, rom kultura es aris adamianis sulSi da mis gareT adaminisve mier dam­yarebuli wesrigi, magram Cven jer kidev bevri ram gvaqvs gasarkvevi da dasazustebeli.

yvelafers am Ria werilSi xom ver davatevT, magram gamosavali ar­se­bobs. werils rom sarekomendacio literaturis nusxas davurTav, modiT, im saxelmZRvaneloebidan, Tu samecniero wignebidan Tqven Tvi­Ton moaxerxeT TqvenTvis saintereso kiTxvebze pasuxebis miReba.

Cven ki daviwyoT imiT, rom kulturis Semoqmedma, anu adamianma `me~-dan mxolod `me~-s gareT cqeriT ki ara, aramed `me~-dan `me~-Si CaR­rma­vebiT, jer TviTon unda Seiqmnas sakuTari Tavi kulturis subieq­tad; sxva sityvebiT, _ upirveles yovlisa, sakuTar sulSi unda daamya­ros wesrigi. kultura wesrigia, magram ara stiqiuri (bunebas rom axa­siaTebs), aramed humanizebuli wesrigi, anu adamianuri Rirebulebebis normebiT damyarebuli wesrigi.

kultura adamianis enaa, xolo am enis universaluri forma sim­bo­loa (mxatvrul literaturaSi _ sityva, ferweraSi _ ferebi, musikaSi _ sanoto sistemis meSveobiT ganxorcielebuli bgerebi.). adamiani, ro­melic cxovrobs mTlian samyaroSi, mas sWirdeba dialogi yvela­fer­Tan. dialogis forma ki _ kulturaa.

kultura yvelaferia, rac adamianis SemoqmedebiTi SromiTaa Seq­mni­li, magram kultura, pirvel rigSi, mainc adamianis wignierebasTan, wignis `kultTan~ asocirdeba, TumcaRa es realuri kulturis ara erTad­erTi, aramed mxolod erT-erTi sferoa.

da ai, Cemo kargebo da gonierebo! dRes swored esaa aqtualuri da mwvave problema. xom ar dakarga adamianma sakuTari Tavi?!

politikuri, ekonomikuri, socialuri da, rac mTavaria, sulieri kataklizmebis Semdeg xom ar Seaqcia zurgi adamianma im myudro, mxo­lod misTvis arsebul sulis navsayudels, rasac wignis samyaro hqvia, sadac adamiani Tavisi Tavis ufalia da sadac yvelaze sasurveli dialogi xorcieldeba masa da Semoqmeds Soris.

gagimeorebT, rom kultura dialogisa da komunikabelurobis huma­nizebuli formaa. magram me aq maxsendeba osvald Spengleris `evropis mzis Casveneba~, sadac igi erTmaneTs upirispirebs kulturasa da ci­vi­lizacias: kulturis etapi es aris sulis sicocxlis, misi ganxor­ci­elebis etapi. civilizaciis etapi sulis SesaZleblobaTa gamofitvisa da bolos, misi sikvdilis etapia; kultura sulis batonobaa, civi­li­zacia _ inteleqtisa. kultura patriotizmia, civilizacia ki patri­otiz­mis adgilze abatonebs anonimur kosmopolitizms. kultura Semoq­medebiTobas niSnavs, civilizaciis niSani imperializmia. civilizaciis pirobebSi, Spengleris varaudiT, xelovneba da filosofia amowu­ru­lia. kulturis mTavari niSania sulieri simdidre; civilizaciisa _ materialuri simdidre.

civilizaciis safexuri, es aris mzis Casvenebis safexuri, _ askvnis Spengleri.

mocemuli TvalsazrisiT, kultura yovelTvis win uswrebs civi­lizacias, xolo imas, razec Spengleri miuTiTebs, unda ewodos ara ci­vilizaciis kulturisadmi gaswreba, aramed kulturis calmxrivi ganviTareba. mTliani kultura misi sxvadasxva konkretuli saxeebis harmoniuli mTlianobaa, magram dasavleTis kulturaSi moxda ise, rom teqnikam da teqnologiebma, rogorc materialuri kulturis saxeobebma, sagrZnoblad gauswres sulieri kulturis (gansakuTrebiT zneobis) dones. esaa kulturis calmxrivi ganviTareba, rac Spengleris, da sxva­Ta­Soris, Cvens kanonier SeSfoTebasac iwvevs.

kompiuteruli sistemebis gamoyeneba, rac dRes haeriviT esaWiroeba adamianis cxovrebis ritmsa da komforts, nebismieri informaciis mo­War­bebuli raodenoba, rac ase iolad xelmisawvdomia internetSi Car­T­vi­sas, _ Cveni Rrma codnis, (rac wignis saSualebiT SeiZleboda srul­yo­filad migveRo), surogats, mis mxolod zedapirul nawils xom ar gvTavazobs? zedmetad xom ar gvanebivrebs yvelafris iolad, tvinis garjis gareSe mopoveba da amdenad, adamianuri gancdebis,zneobis, si­ke­Tisa da humanurobis adgils civi, ulmobeli goneba xom ar ikavebs?

zemoTac aRvniSne, wignTan dabruneba problemaa _ meTqi. am prob­le­mis simwvave gansakuTrebiT sagrZnobia CvenTvis, profesor-maswavle­bel­TaTvis, visac axalgazrdebTan gvixdeba urTierToba, romelTa di­di nawili swored rom arakomunikabeluri, gulgrili, indiferentuli, grZnobebmoblagvebuli da TviTkmayofilia. aranairi survili ara aqvs pirovnulobis, adamianad Sedgomis, TviTdamkvidrebis. urCevnia iyos fleg­maturi da rac yvelaze SemaSfoTebelia, araTu azrovneba, fiqric ki ezareba da, aqedan gamomdinare, ezareba SeewinaaRmdegos cxovrebis im wess, rac ucxouri manqanebiT jiriTSi, amazrzen Souebs, farTebsa da `tusovkebze~ daswrebasa da uazro garTobebSi gamoixateba da... iflangeba axalgazrdobis wlebi!.. rogorc didi filosofosi, batoni merab mamardaSvili brZanebda, drois struqtura iseTia, rom yvela­feri awmyoSia, ai, axlaa mocemuli, axla xdeba... es struqtura Seicavs Suqs, romelic Sinagani imanenturi Suqia xorcieli gancdisa. es Suqi, es pirveli momenti mxolod wamieradaa mocemuli. misi CemSi Tandas­wreba wamia, rac niSnavs mxolod erT rames: Cven am Tandaswrebas mTlianad koncentrirebulni unda davxvdeT... yuradRebiT iyaviT, momen­ti ar gauSvaT imitom, rom igi ar gagrZeldeba, igi mxolod erTi wamia. Tqven SegiZliaT gaafarTooT es wami, oRond ara fizikur dro­sa da sivrceSi, aramed raRac Sinagan sivrcesa da droSi... ai, raRac momeCvena, raRacam gaibrwyina, STagoneba mewvia, magram dRes ar mcalia, xval yvelafers gavigeb! verafersac ver gaigeb da mTeli arsi da yofiereba samudamod araraobaSi ikargeba imitom, rom sruli koncen­traciiT ar daxvdi imas, rac akakunebda arsebobis karze. mas kari daketili daxvda da veRar Semovida Cems arsebobaSi, ufro sworad, me ver Semoviyvane. adamianis Zalisxmevis mTavari niSani, _ arsebobaSi ra­Racis Seyvanis kari, anu gzaa. Tu ar aris es Zalisxmeva, TavisTavad araferi iarsebebs... araferi sruldeba xdomilebaSi Cveni Zalis­xme­vis CaurTvelad.

ver gavuZeli cdunebas, Cemo kargebo, rom es Zalian vrceli amonaridi baton merab mamardaSvilis naazrevidan TiTqmis mTlianad ar momewodebina TqvenTvis. es xom Wkuis saswavlebelia, Tu amis gage­bis Tavi aqvs adresats!

me Zalian mtkiva is, rom zneoba dRiTidRe deficituri xdeba ze­moT­xsenebuli gulgrili axalgazrdebisTvis, ufro ki is mtkiva, rom es maT araviTar diskomforts ar uqmniT!

madli ufals, gvyavs maTgan sruliad gansxvavebuli axalg­az­rdebic, ukve mkafiod gamokveTili pirovnebebi rom arian, magram vai, rom jer-jerobiT umciresoba!

Cveni TaobisaTvis yvelaze myudro da sasurveli garemo, wignis samyaro iyo, sadac unikaluri gamocemebisaTvis SegveZlo saTuTad Seg­vevlo xeli da drois SegrZnebis dakargviT gagvemarTa dialogi sa­survel avtorTan, radgan Semoqmedi kavSirs amyarebs ara marto Tana­med­roveobasTan, aramed warsulisa da momavlis TaobebTanac. xolo roca adamians surs komunikacia-dialogi sakuTar TavTan, RmerTTan an Semoqmed-TvistomTan, amisaTvis yvelaze kargi garemo-wignebis myudro savanea.

mivubrundeT RmerTs, sakuTar Tavs da yvelafris sawyiss, pir­velwyaros _ wigns!


ar genatrebaT rusTaveli?
`va, sofelo, raSigan xar, ras gvabruneb, ra zne gWirsa!

yovli Seni mondobili niadagmca Cemebr tirsa!

sad waiyvan sadaursa, sad aRufxvri sadiT Zirsa?!

magra RmerTi ar gaswiravs kacsa Sengan ganawirsa~.


ar genatrebaT baraTaSvili?
`cisa fers, lurjsa fers,

pirvelad qmnilsa fers

da ar amqveyniers,

siyrmiTgan vetrfodi!...~


ar genatrebaT vaJa-fSavela?
`ram Semqmna adamianad?

ratom ar moved wvimada,

rom vyofiliyav mudama

RrubelT gulmkerdis mZivada~...


ar genatrebaT galaktioni?
`ahyve vardisfer safexurebs da ahyve ise,

rom Sens win sxivze landad idges yrma dionise;

grZnobde, rom isev ukvdavia Tqveni msgavseba:

erTnair sulSi erTnairi mzis moTavseba~...

ar genatrebaT ticiani?
`me ar vwer leqsebs... leqsi TviTon mwers,

Cemi sicocxle am leqss Tan axlavs,

leqss me vuwodeb movardnil mewyers,

rom gagitans da cocxlad dagmarxavs~...


ar genatrebaT lado asaTiani?
`hei, Tqven, aragvelebo,

gaumaZRarno omiTa,

Tqvens saflavebTan mosvla da

muxlis modreka mominda!~...


ar genatrebaT gogla leoniZe?
`modi CemTan, vidre mexi

dagkravs, agabolebs,

tyavdamskdaro, naoxaro,

martoxeo ole!~


ar genatrebaT irakli abaSiZe?
`rogorc daTbeba, rogorc daTbeba

da mze Catkbeba Semkul daisSi

unda aRsruldes, rac menatreba, _

unda gavfrinde Cem quTaisSi~...


ar genatrebaT ana kalandaZe?
`Tqvi, arjakelo, xviara,

qsanze vin Camoiara?

ra vi, Rrublebze vfiqrobdi

da ara gamigia-ra!

mec sxvaTaSoris vikiTxe,

salaparakod ki ara~!..

ar genatrebaT aleqsandr bloki?
Сумерки, сумерки вешние,

Хладные волны у ног,

В сердце надежды нездешние,

Волны бегут на песок.

Отзвуки, песня далёкая,

Но различить не могу.

Плачет душа одинокая

Там, на другом берегу.


ar genatrebaT sergei esenini?
«Край любимый! Сердцу снятся

Скирды солнца в водах лонных,

Я хотел бы затеряться

В зеленях твоих стозвонных.

По меже, на перемётке

Резеда и риза кашки,

И вызванивают в чётки

Ивы, кроткие монашки!..»


ar genatrebaT hainrix haine?
«Die Rose, die Lilie, die Taube, die Sonne,

Die liebt ich einst alle in Liebeswonne.

Ich lieb sie nicht mehr, ich liebe alleine

Die Kleine, die Feine, die Reine, die Eine;

Sie selber, aller Liebe Bronne,

Ist Rose und Lilie und Taube und Sonne”.


hoda, Tu genatrebaT, mivubrundeT myudro savanes! geniosTa mier mopovebuli axal-axali samyaroebi Tqvenad gaixadeT!

SeqmeniT sakuTari Tavi!!!


Download 1,61 Mb.

Do'stlaringiz bilan baham:
1   2   3   4   5   6   7   8   9   ...   12




Ma'lumotlar bazasi mualliflik huquqi bilan himoyalangan ©hozir.org 2024
ma'muriyatiga murojaat qiling

kiriting | ro'yxatdan o'tish
    Bosh sahifa
юртда тантана
Боғда битган
Бугун юртда
Эшитганлар жилманглар
Эшитмадим деманглар
битган бодомлар
Yangiariq tumani
qitish marakazi
Raqamli texnologiyalar
ilishida muhokamadan
tasdiqqa tavsiya
tavsiya etilgan
iqtisodiyot kafedrasi
steiermarkischen landesregierung
asarlaringizni yuboring
o'zingizning asarlaringizni
Iltimos faqat
faqat o'zingizning
steierm rkischen
landesregierung fachabteilung
rkischen landesregierung
hamshira loyihasi
loyihasi mavsum
faolyatining oqibatlari
asosiy adabiyotlar
fakulteti ahborot
ahborot havfsizligi
havfsizligi kafedrasi
fanidan bo’yicha
fakulteti iqtisodiyot
boshqaruv fakulteti
chiqarishda boshqaruv
ishlab chiqarishda
iqtisodiyot fakultet
multiservis tarmoqlari
fanidan asosiy
Uzbek fanidan
mavzulari potok
asosidagi multiservis
'aliyyil a'ziym
billahil 'aliyyil
illaa billahil
quvvata illaa
falah' deganida
Kompyuter savodxonligi
bo’yicha mustaqil
'alal falah'
Hayya 'alal
'alas soloh
Hayya 'alas
mavsum boyicha


yuklab olish