2. Manbalar, tadqiqotlar, risola va maqolalar.
2.1. Abdullaev I. O trude sovremennika Ibn Sini as-Sa'libi «Lataif alma'rif» //
ONU, 1980, № 8.
2.2. Abulg’ozi Bahodirxon. SHajarayi turk. — T.: «CHo’lpon», 1990. — 192 b.
2.3. Abu Rayhon Beruniy. Tanlangan asarlar. I-jild. — T.: «Fan», 1968.
2.4. Adikov K.A. Glavnie stantsii na srednevekovom puti iz Seraxsa v Merv // SA,
1959, № 4, s. 212-227.
2.5. Aydarov S.S. Aksenova N.D. Velikie Bulgari. — Kazan’, 1983. — 72 s. s ill.
2.6. Arxeologiya Priaral’ya. Vip. I. — T.: «Fan», 1982. 128 s.
2.7. Arxeologiya Priaral’ya. Vip. II. — T.: «Fan», 1984. 120 s.
2.8. Arxeologiya Priaral’ya. Vip. III. — T.: «Fan», 1986.— 134 s.
2.9. Arxeologiya Priaral’ya. Vip. IV. —T.: «Fan», 1990.— 174 s.
2.10. Arxeologiya Priaral’ya. Vip. V. —T.: «Fan», 1991.—204 s.
2.11. Arxeologiya Priaral’ya. Vip. VI. — Nukus, 2003. - 151 s.
2.12. Arxeologicheskie issledovaniya v Karakalpakii.— T.: «Fan», 1981. — 139 s.
118
2.13. Atagarriev Ye. Srednevekoviy gorod Kufen v svete novix arxeologicheskix
dannix. // V kn.: Etnografiya i arxeologiya Sredney Azii. — M.: «Nauka», 1979, s.
118-122.
2.14.
Atagarriev Ye., Lisitsina G.N., Prishepenko L.V. Raboti na Meshxed-
Misrianskoy ravnine v 1971 g. // KD, vip 5.—Ashxabad: «Ilim», 1977, s. 92-110.
2.15. Atagarriev Ye. Cpednevekoviy Dexistan. — L.: «Nauka», 1986. — 174 s.
2.16. Axmedov A.A. Al-Xorezmi i Velikiy shelkoviy put’ // V kn.: Na
sredneaziatskix trassax Velikogo SHelkovogo puti. Ocherki istorii i kul’turi. — T.:
«Fan», 1990, s. 72-81.
2.17. Bartol’d V.V. Turkestan v epoxu mongol’skogo zavoevaniya // Sochineniya,
t. 2. — M.: «Nauka», 1964. — 657 s.
2.18. Bartol’d V.V. Dorojnik ot Bistama do Kunya-Urgencha // Cochineniya, t. 3.
— M.: «Nauka», 1965, s. 262-265.
2.19. Bartol’d V.V. K istorii orosheniya Turkestana // Cochineniya, t. 3. — M.:
«Nauka», 1965, s. 95-171.
2.20. Bartol’d V.V. Cvedeniya ob Aral’skom more i nizov’yax Amu-Dar’i s
drevneyshix vremen do XVIII v. // Sochineniya,t.Z.—M.:«Nauka»,1965, s. 15-94.
2.21. Belenitskiy A.M., Bentovich I.B., Bol’shakov O.G. Crednevekoviy gorod
Sredney Azii. — L.: «Nauka», 1973. — 389 s.
2.22. Betger Ye.V. Izvlecheniya iz knigi "Puti i strani" Abu-l-Kasima ibn
Xaukalya // Trudi SAGU, vip. SXI. — Tashkent, 1957, s. 20 -24.
2.23. Bijanov Ye.B. Loxovits V.Ustyurtskiy karavanniy put’ iz Xorezma v
Vostochnuyu Yevropu i Povolj’e //«Vestnik» KKF AN UzSSR. — Nukus, 1969,
№ 2, s. 54 - 59.
2.24. Bijanov Ye.B. Yugo-vostochniy Ustyurt. Nekotorie itogi i perspektivi
arxeologicheskogo izucheniya // «Vestnik» KKF AN UzSSR. — Nukus, 1970,
№ 3, s. 56.
2.25. Bubnova A., Polovnikova I.A. Torgovie puti Pribaltiyskogo yantarya v
Sredney Azii (drevnost’, srednevekov’e). Goroda i karavansarai na trassax
119
Velikogo SHelkovogo puti // Tezisi dokladov Mejdunarodnogo seminara
YuNESKO. — Urgench, 1991, s. 27-28.
2.26. Bulatov M.N. Klassifikatsiya polivnoy kashinnoy keramiki zolotoordinskix
gorodov // SA, 1968, № 4, s. 100-108.
2.27. Bulatov M.N.Kobal’t v keramike Zolotoy Ordi // SA, 1974, № 4, s. 135-141.
2.28. Buniyodov Z.M. Anushtagin—Xorazmshohlar davlati (1097-1231 yy.) —
T.: «Adabiyot va san’at», 1997. — 256 b.
2.29. Buryakov Yu.F. Po drevnim karavannim putyam Tashkentskogo oazisa. —
T.: «Fan», 1978. — 104 s.
2.30. Buryakov Yu.F. Torgovie puti i ix rol’ v urbanizatsii basseyna Yaksarta // V
kn.: Na sredneaziatskix trassax velikogo SHelkovogo puti. Ocherki istorii i
kul’turi. — T.: «Fan», 1990, s. 82-100.
2.31. Busyatskaya N.N. Steklyannie busi Selitrennogo g o ro d ^a// SA, 1973, № 1,
s. 217-224.
2.32. Vaynberg B.I. Pamyatniki kuyusayskoy kul’turi // V kn.: Kochevniki na
granitsax Xorezma. //TXAEE, t. 11. — M.: «Nauka», 1979. — S. 7-76.
2.33. Vaynberg B.I. Moneti Drevnego Xorezma.—M.:«Nauka»,1977.— 194 s.,s ill.
2.34. Vakturskaya N.N, Vishnevskaya O.A. Pamyatniki Xorezma epoxi Velikix
Xorezmshaxov (XII — nachalo XIII vv.) // MXE, vip.1. — M.: Izd. AN SSSR,
1959, s. 150-167.
2.35. Vakturskaya N.N. Iranskiy sosud iz Urgencha // MXE, vip.4. — M.: 1960.
2.36. Vakturskaya N.N. K voprosu o kul’turnix svyazyax srednevekovogo
Xorezma s Kitaem // V sb.: Materiali Vtorogo soveщaniya arxeologov i etnografov
Sredney Azii. — M.-L.: Izd. AN SSSR, 1959. — S. 28-36.
2.37. Vakturskaya N.N. Novie dannie o g o ro d ^ e Sadvar // AO 1974 g. — M.:
«Nauka», 1975.
2.38. Vakturskaya N.N. Novie dannie o gorodishe Asanas // V kn.: Etnografiya i
arxeologiya Sredney Azii. — M.: «Nauka», 1979, s. 127-133.
2.39. Vakturskaya N.N. O srednevekovix gorodax Xorezma // MXE, vip. 7. —
M.: Izd. AN SSSR, 1963. s. 41-53.
120
2.40. Vakturskaya N.N. Raskopki srednvevekovogo goroda Sadvar // AO 1973 g.
— M.: «Nauka», 1974, s. 498-500.
2.41. Vakturskaya N.N. Raskopki g o ro d ^ a Urgench v 1952 g. // TXEE, t. II. —
M.: Iz-vo AN SSSR 1958, s. 467-494.
2.42. Vakturskaya N.N. O raskopkax 1948 g. na srednevekom gorode SHemaxa-
kala Turkmenskoy SSR // TXAEE, t. 1. — M.: «Nauka», 1952, s. 173-192.
2.43. Vakturskaya N.N. Xronologicheskaya klassifikatsiya srednevekovoy
keramiki Xorezma (IX-XVII vv) // V kn.: "Keramika Xorezma" (TXEE, vip.. IV).
— M.: «Nauka», 1959. s. 315-326.
2.44. Vishnevskaya O.A. Arxeologicheskie razvedki na srednevekovix poseleniyax
Levoberejnogo Xorezma // MXE, vip. 7. — M.: «Nauka», 1959, s. 54-72.
2.45. Vishnevskaya O.A. Raskopki Djigerbenta // AO 1975 g. — M.: «Nauka»,
1976, s. 544-545.
2.46. Vishnevskaya O.A. Raskopki karavan-saraev Ak-Yayla i Talayxan-ata //
TXAEE, t. II. — M.: Izd.AN SSSR, 1958, s. 431-466.
2.47. Vladimirtsev B.Ya. Obm,estvenniy stroy mongolov: Mongol’skiy kochevoy
feodalizm. — L.: Izd.AN.SSSR, 1934.
2.48.Voprosi antropologiiimaterial’noy kul’turi Kerdera.—T.:«Fan»,1973.— 139 s.
2.49. Vorob’eva M.G., Lapirov-Skoblo M.S., Nerazik Ye.E. Raskopki Xazaraspa v
1958-1961 gg. // MXE, vip.6. — M.: «Nauka», 1963, s. 157 - 204.
2.50. Vostok—Zapad: Issledovaniya. Perevodi. Publikatsii. — M.: «Nauka», 1988,
289 s.
2.51. Vostochniy Turkestan v drevnosti i rannem srednevekov’e. — M.: «Nauka»,
1988. — 456 s.
2.52. Vsemirnaya istoriya. T.III. — M.: Gospolitizdat, 1957. — 896 s.
2.53. Gafurov B.G. Izbrannie trudi. — M.: «Nauka», 1985. — 543 s.
2.54. Gafurov B.G. Tadjiki: Drevneyshaya, drevnyaya i srednevekovaya istoriya.
Kn.1. — Dushanbe, «Irfon», 1989. —384 s.
121
2.55. Geyupov R.B. G o ro d ^ e SHabran. Goroda i karavansarai na trassax
Velikogo SHelkovogo puti // Tezisi dokladov Mejdunarodnogo seminara
YuNESKO. — Urgench, 1991, s. 33-35.
2.56.Gorod Bolgar:Ocherki remeslennoy deyatel’nosti.—M.«Nauka»1988.—280s
2.57. Goroda i karavansarai na trassax Velikogo SHelkovogo puti // Tezisi
dokladov Mejdunarodnogo seminara YuNESKO. — Urgench, 1991. — 98 s.
2.58. Grajdankina N.S, Rtveladze E.V. Vliyanie Xorezma na keramicheskoe
proizvodstvo goroda Madjara // SA, 1971, № 1, s. 127-139.
2.59. Grekov I.B. Vostochnaya Yevropa i upadok Zolotoy Ordi. — M.: «Nauka»,
1975. — 519 s.
2.60. Grekov I.B, SHaxmagonov F.F. Mir istorii: Russkie zemli v XV v. 2-e izd.
— M.: «Molodaya gvardiya», 1988. — 334 s.
2.61. Grekov B.D.,Yakubovskiy A.Yu. Oltin O’rda va uning qulashi. — T.:
«O’quvpeddavnashr», 1956. — 309 b.
2.62. Gudkova A.V. Tok-kala. — T.: «Fan», 1964. — 152 s. , 17 tablits.
2.63. Gulyamov Ya.G. Istoriya orosheniya Xorezma s drevneyshix vremen do
nashix dney. — T.: Izd. AN SSSR, 1957. — 315 s.
2.64. Guseva T.V. Remeslennie masterskie v vostochnom prigorode Novogo
Saraya // SA, 1974, № 3, s. 125-141.
2.65. Davidovich Ye.A. Steklo iz Nisi // Trudi YuTAKE, t. 1. — Ashxabad: Izd.
Turkm. fil. AN SSSR, 1949, s. 373-400.
2.66. Darkevich V.P. Argonavti srednevekov’ya. — M.: «Nauka», 1976. — 200 s.
2.67. Darkevich V.P. Xudojestvenniy metall Vostoka VIII-XIII vv. —
M.:
«Nauka», 1976. — 197 s.
2.68. Drevnosti Yujnogo Xorezma. // TXAEE, t. XVI. — M.: «Nauka», 1991, -287
s.
2.69. Drevnyaya i srednevekovaya kul’tura yugo-vostochnogo Ustyurta. — T.:
«Fan», 1978. — 324 s.
2.70. Dubov I.V. Velikiy Vol’jskiy put’. — L.: Izd. LGU, 1989. — 256 s.
122
2.71. D ’yachkov-Tarasov A.N. Neizvestniy drevniy torgoviy put’ iz Xorezma v
Vizantiyu cherez Kavkaz // Noviy Vostok, kn. 28. — M.: «Nauka», 1930.
2.72. Durdiev D. Trans Karakumskiy torgoviy put’ iz Xorezma v Yujniy
Turkmenistan // V kn.: Novie issledovaniya po arxeologii Turkmenistana. —
Ashxabad: «Ilim», 1980, s. 97-109.
2.73.Zaxoder B.N. Kaspiyskiy svod svedeniy o Vostochnoy Yevrope.t.1.—M.1948
2.74. Ibrohimov N. Ibn Battuta va uning O’rta Osiyoga sayohati. — T.: «SHarq
bayozi». 1993. — 103 b.
2.75. Istoriya Karakalpakskoy ASSR. T. I. — T.: «Fan», 1974. — 330 s.
2.76. Ierusalimskaya A.A. Velikiy shelkoviy put’ i Severniy Kavkaz. — L.: 1972.
2.77. Ierusalimskaya A.A. O severo-kavkazskom "SHelkovom puti" v rannem
srednevekov’e —// SA, 1967, № 2, s. 56-78.
2.78. Istoriya narodov Uzbekistana. T. I. — T.: Izd. AN UzSSR, 1950. — 472 s.
2.79. Istoriya srednix vekov. Pod red. 3.V.Udaltsova. — M.: «Visshaya shkola»,
1990— 1991. (t. 1. — 494; t. 2. — 349 s.).
2.80. Itina M.A. Istoriya stepnix plemen Yujnogo Priaral’ya (II —nachalo I tis. do
n.e.) // TXAEE, t. 10. — M.: «Nauka», 1977. — 240 s.
2.81. Itina M.A. Problemi arxeologii Xorezma (k 40-letiyu Xorezmskoy
ekspiditsii) — //SA, 1977, № 4, s. 41-52
2.82. Kavkaz i Srednyaya Aziya v drevnosti i srednevekov’e. — M.: «Nauka»,
1981. — 181 s.
2.83. Karpov S.P. Ital’yanskie morskie respubliki i yujnoe Prichernomor’e v XIII-
XV vv.: problemi torgovli. — M.: Izd. MGU, 1990. — 336 s.
2.84. Kdirniyazov M.-SH., Bauatdinov R. Novie arxeologicheskie dannie o
srednevekovom Mizdaxkane // ONU, 2001, № 3, s. 52-56.
2.85. Kdirniyazov M.-SH. Masterskie — vinodel’ni zolotoordinskogo Mizdaxkana
// «Vestnik» KKO AN Ruz., Nukus, 1999, № 4, s. 101.
2.86. Kdirniyazov M.-SH. Ob Agrarnom xaraktere proizvodstvennoy deyatel’nosti
naseleniya Mizdaxkana // ONU, 1999, № 5-6, s. 83.
123
2.87. Kdirniyazov M.-SH. O roli Xorezma v yevraziyskoy torgovle XIII—XV
vekov // ONU, 2000, № 1, s. 35-41.
2.88. Kdirniyazov M.-SH. Material’naya kul’tura gorodov Xorezma v XIII—XIV
vekax. — Nukus, «Karakalpakstan», 1989. — 176 s.
2.89. Kdirniyazov M.-SH. Kul’turnie svyazi srednevekovix gorodov Xorezma //
Arxeologiya Priaral’ya, vip. 1 — T.: «Fan», 1982, s. 92-101.
2.90. Kovalevskiy A.P. Kniga Axmeda ibn-Fadlana o yego puteshestvii na Volgu v
921-922 gg. — Xar’kov, 1956.
2.91. Kolyakov S.M. Masterskaya po obrabotke roga i kosti v kreposti Kaparas //
V kn.: Etnografiya i arxeologiya Sredney Azii — M.: «Nauka», 1979, s. 48-53.
2.92. Kochevniki na granitsax Xorezma//TXAEE,t.XI.— M.«Nauka»,1979. 190 s.
2.93. Kochnev B.D. Sredneaziatskie kuficheskie fel’si s izobrajeniem konya //V
kn: Numizmatika TSentral’noy Azii. Vip. IV.—T.:«Ofset-Print»1999. — C. 42-57.
2.94. Kochnev B.D. Zametki po Srednevekovoy numizmatike Sredney Azii. 4.10
(Karaxanidi) // V kn.: Istoriya material’noy kul’turi Uzbekistana. Vip. 24. — T.:
«Fan», 1990, s. 207-214.
2.95. Koshkarli K.O. Goroda Azerbaydjana na trassax Velikogo SHelkovogo puti.
Goroda i karavansarai na trassax Velikogo SHelkovogo puti //Tezisi dokladov
Mejdunarodnogo seminara YuNESKO. - Urgench, 1991, s. 37-38.
2.96. Kul’tura i iskusstvo drevnego Xorezma. — M.: «Nauka», 1981. — 272 s.
2.97. Kizlasov I.L. Askizskaya kul’tura (srednevekovie xakasi X-XIV vv.) // V kn.:
Stepi Yevrazii v epoxu srednevekov’ya. - M.: «Nauka», 1985.
2.98. Levina L.M. Keramika nijney i Sredney Sirdar’i v I tisyacheletii n.e. //
TXAEE, t. VII. — M.: «Nauka», 1971. — S. 64-67.
2.99. Litvinskiy B.A. Drevnie kochevniki "krishi mira". — M«Nauka»,1972.267 s.
2.100. Litvinskiy B.A Drevniy sredneaziatskiy gorod (mestnie traditsii i inozemnie
modeli) // V kn.: Drevniy Vostok. Goroda i torgovlya (III—I tisyacheletiya do n
e.). — Yerevan: izd. AN Arm. SSR, 1973, s. 99-125.
2.101. Loxovits V.A. Karavan-sarai Verxnego Xorezma // V kn.: Etnografiya i
arxeologiya Sredney Azii. — M.: «Nauka», 1979, s. 112-118.
124
2.102. Loxovits V.A. Raskopki karavan-saraya Ak-Rabat // AO 1973 g. — M.:
«Nauka», 1974, s. 506.
2.103. Lubo-Lesnichenko Ye.I. Privoznie zerkala Minusinskoy kotlovini. — M.:
«Nauka», 1975. — 165 s. sil.
2.104. Lunina S.B. O kul’turnix svyazyax srednevekovogo Merva. Srednyaya
Aziya v drevnosti i srednevekov’e (istoriya i kul’tura). — M.: «Nauka», 1977. s.
126-132.
2.105. Magomedov M.G. Drevnie politicheskie tsentri Xazarii // SA, 1975, № 3, s.
63-74.
2.106. Madjidov N.A. Yujniy Ural XII—XIV vv. // V kn.: Stepi Yevrazii v epoxu
srednevekov’ya. - M.: «Nauka», 1985.
2.107. Mambetullaev M.M. Vizantiyskaya indikatsiya iz Kuyuk-kala (Severniy
Xorezm).//V kn.: Numizmatika TSentral’noy Azii. Vip. IV. — T.: «Ofset-Print»,
1999, s. 29-31.
2.108. Mambetullaev M.M. O torgovix svyazyax Xorezma v drevnosti i
srednevekov’ya. Goroda i karavansarai na trassax Velikogo SHelkovogo puti
//Tezisi dokladov Mejdunarodnogo seminara YuNESKO. - Urgench, 1991s. 44-49.
2.109. Mambetullaev M., Kdirniyazov M.-SH. Gorodirn,e Voengan // Arxeologiya
Priaral’ya. Vip.I. — T.: «Fan», 1982, s. 86-93.
2.110. Mambetullaev M.M., Yagodin V.N. K otsenke xronologii i istoricheskoy
dinamiki kul’turnogo sloya drevney Xivi. // ONU, 1986, № 8, s. 43-51.
2.111. Mambetullaev M.M.,Yusupov N. Arxeologicheskie raboti v Xorezmskoy
oblasti v 1973 godu // AO-1973. — M.: «Nauka», 1974, s. 483.
2.112. Manilov Yu.P.Bronzovaya nakladka so stsenoy oxoti iz Xorezma. // V sb.:
Etnografiya i arxeologiya Sredney Azii. — M.: 1979, s. 86-88.
2.113. Manilov Yu.P.Gorodirn,e Kyat. // ONU, 1973, № 7-8. — S. 110-114.
2.114. Manilov Yu.P.,Kdirniyazov M.-SH. Gorodirn,e Djanpik-kala // Arxeologiya
Priaral’ya. Vip.II. — T.: «Fan», 1984. s. 67-80.
2.115. Manilov Yu.P. Mramornie arxitekturnie detali iz Sultanuizdaga // SA, 1975,
№ 3. s. 210-213.
125
2.116. Manilov Yu.P. Nekotorie voprosi istoricheskoy topografii Severo-
Zapadnogo Xorezma i torgovix otnosheniy s yugo i vostochnoy Yevropoy i
Kochevnikami // V kn.: Drevnyaya i srednevekovaya kul’tura yugo-Vostochnogo
Ustyurta. — T.: «Fan», 1978, s. 273-285.
2.117. Manilov Yu.P. O puti Ibn Fadlana iz Xorezma cherez plato Ustyurt // SA,
1979, № 2, s. 92-100.
2.118. Manilov Yu.P. Pervie itogi izucheniya karavan-saraev na torgovix putyax
mejdu Buxaroy i Xorezmom. Goroda i karavan-sarai na trassax Velikogo
SHelkovogo puti. Tezisi dokladov Mejdunarodnogo seminara YuNESKO -
Urgench, 1991, s. 53-56.
2.119. Manilov Yu.P., Yusupov N.Yu. Arxeologicheskie issledovaniya karavan-
saraev TSentral’nogo Ustyurta // V kn.: Arxeologiya Priaral’ya. Vip.1. — T.:
«Fan», 1982, s. 93-122.
2.120. Markov G.E. Kochevniki Azii. — M.: Izd. MGU, 1976. — 317 s.
2.121. Masson M.E. Gorodirn,a Nisa v selenii Bagir i ix izuchenie // Trudi
YuTAKE, t. 1. — Ashxabad, 1949, s. 16-116.
2.122. Masson M.E. Zolotoy medal’on vizantiyskogo oblika iz Axangarana (ern,e k
voprosu o vzaimootnosheniyax Vizantii i Sredney Azii)ONU, 1972, № 7, s. 29-38.
2.123. Masson M.E. K voprosu o vzaimootnosheniyax Vizantii i Sredney Azii po
dannim numizmatiki // Trudi SAGU. Novaya seriya. Vip. XXIII. Gumanitarnie
nauki, kn. 4. — T., 1951, s. 98-108.
2.124. Masson M.E. Srednevekovie torgovie puti iz Merva v Xorezm i
Maverannaxr // TYuTAKE, t. 13. — Ashxabad, 1966.
2.125. Materiali po istorii turkmen i Turkmenii. T. I. — M.-L., 1938.
2.126. Mixal’chenko S.E. Sistematizatsiya massovoy nepolivnoy keramiki
zolotoordinskix gorodov Povolj’ya // SA, 1973, № 3, s. 118-131.
2.127. Mojeyko I. V 1185 god: Vostok-Zapad. — M.: «Nauka», 1989. — 527 s. sl.
2.128. Muxamadiev A.G., Fedorov-Davidov G.A. Raskopki bogatoy usad’bi na
Novom Sarae // SA, 1970, № 3, s. 149-161.
126
2.129. Na sredneaziatskix trassax Velikogo SHelkovogo puti. Ocherki istorii i
kul’turi. — T.: «Fan», 1990. — 196 s.
2.130. Nerazik Ye.E. K probleme razvitiya gorodov Xorezma // V kn.: Kul’tura i
iskusstvo drevnego Xorezma. — M.: «Nauka», 1981, s. 219-227.
2.131. Nerazik Ye.E. Raskopki Yakka-Parsana MXE, vip. 7. — M.: 1963, s. 3-40.
2.132. Nerazik Ye.E. Sel’skoe jilirn,e v Xorezme (I—XIV vv.). Iz istorii jilirn,a i
sem’i. Arxeologo-etnograficheskie ocherki TXAEE,t.9.— M.«Nauka»,1976. 256 s.
2.133. Novie issledovaniya po arxeologii Turkmenistana. — Ashxabad, «Ilim»,
1980. — 154 s.
2.134. Ocherki istorii Karakalpakskoy ASSR. T. 1. — T.«Nauka», 1964.— 432 s.
2.135. Pigulevskaya N. Vizantiya na putyax v Indiyu. — M.-L.: Izd. AN.SSSR,
1951. — 411 s.
2.136. Pilyavskiy V. Urgench i Mizdaxkan. — M.: «Nauka», 1948. — 50 s.
2.137. Pugachenkova G.A. Arxitektura Sredney Azii i Irana v svyazyax i
vzaimodeystviyax // ONU, 1972, № 10, s. 33-36.
2.138. Pugachenkova G.A. K datirovke i interpretatsii trex predmetov
"vostochnogo serebra". //Srednyaya Aziya i yee sosedi v drevnosti i
srednevekov’e. — M.: «Nauka», 1981. s. 53-63.
2.139. Pugachenkova G.A. Materiali k istorii xorezmskogo zodchestva // MXE,
vip. 7. — M.: «Nauka», 1963, s. 18-137.
2.140. Pugachenkova G.A. Ornamentirovanniy sosud iz Kunya-Urgencha // Trudi
TashGU, vip.17. — T.: «Fan», 1960, s. 197-200.
2.141. Pugachenkova G.A. Puti razvitiya arxitekturi Yujnogo Turkmenistana pori
rabovladeniya i feodalizma (Trudi YuTAKE, t. 6) — M.: «Nauka», 1958. — 492 s.
2.142. Rappoport Yu.A. Raskopki g o ro d ^ a SHax-senem v 1952 g // TXAEE, t.
1, 1952, s. 397-420.
2.143. Rtveladze E.V. Velikiy Щe1koviy put’. Entsiklopedicheskiy spravochnik:
Drevnost’ i rannee srednevekov’e. — T.: «Uzbekiston Milliy Entsiklopediyasi»,
1999. — 280 s.
127
2.144. Rtveladze E.V. Vizantiyskie moneti i indikatsii iz Sredney Azii // V kn.:
Numizmatika TSentral’noy Azii. Vip IV. — T.: «Ofset-Print», 1999. — S. 22-28.
2.145. Rtveladze E.V., Grajdankina N.S., Volkova I.G. Vliyanie Xorezma na
keramicheskoe proizvodstvo zolotoordinskogo goroda Madjara // SA, 1971, № 1,
s. 127-139.
2.146. Rtveladze E.V. Sferokonicheskie sosudi iz Madjar.SA,1974,№4,s. 280-284.
2.147. Rtveladze E.V. Mavzolei Madjara // SA, 1973, № 1, s. 271-277.
2.148. Saypanov B.S. Iz istorii Xorezma kontsa XII veka //
Arxeologiya
Priaral’ya, vip.II. — T.: «Fan», 1984. s. 102-112.
2.149. Saypanov B.S. Klad serebyannix monet XIV v. iz karavan-saraya Ayata //
Arxeologiya Priaral’ya, vip. IV. — T.: «Fan», 1990, s. 159-166.
2.150. Smirnov A.P. Voljskie bulgari. Vip.1.—M.Izd.Gos.ist.muzeya,1951. 276 s.
2.151. Suxareva O.A. Kvartal’naya obщina pozdnefeodal’nogo goroda Buxari. V
svyazi s istoriey kvartalov. — M.: «Nauka», 1976. — 365 s.
2.152. Tolstov S.P. Genezis feodalizma v kochevix skotovodcheskix obщestvax //
Izvestiya GAIMK, vip.103. — M.: 1934, s. 165-190.
2.153. Tolstov S.P. Goroda guzov (Istoriko-etnograficheskie etyudi) // SE, 1947,
№ 3, s. 55-102.
2.154. Tolstov S.P. Drevniy Xorezm. — M.: Izdanie MGU, 1948. — 352 s.
2.155. Tolstov S.P., Jdanko T.A., Itina M.A. Raboti Xorezmskoy arxeologo-
etnograficheskoy ekspeditsii 1958-1961 gg // MXE. Vip.6. — M.: Izd. AN SSSR,
1963, s. 3-90.
2.156. Tolstov S.P. Itogi dvadtsati let raboti Xorezmskoy arxeologo-
etnograficheskoy ekspeditsii (1937-1956) // SE, 1957, № 4, s. 31-59.
2.157. Tolstov S.P., Kes’ A.S., Jdanko T.A. Istoriya srednevekovogo
Sarikamishskogo ozera. // V kn.: Voprosi geomorfologii i paleogeografii Azii. —
M.: Izd. AN SSSR, 1955, s. 37-75.
2.158. Tolstov S.P. Po drevnim del’tam Oksa i Yaksarta. — M.: IVL «Nauka»,
1962. — 324 s.
128
2.159. Tolstov S.P. Priaral’skie skifi i Xorezm. //V kn.: XXV Mejdunarodniy
kongress Vostokovedev. — M. — L.: IVL «Nauka», 1963, 35 s.
2.160. Tolstov S.P. Po sledam drevnexorezmiyskoy tsivilizatsii. — M.: Izd. AN
SSSR, 1948. — 324 s.
2.161. Tolstov S.P. Raboti Xorezmskoy arxeologo-etnograficheskoy ekspeditsii
AN SSSR v 1949-1953 gg. // TXE, t. 1. — M.: Izd. AN SSSR, 1958, s. 7-258.
2.162. Tolstov S.P. Raboti Xorezmskoy arxeologo-etnograficheskoy ekspeditsii
AN SSSR v 1954 g. // SV, 1955, № 6, s. 89-110.
2.163. Tolstov S.P. Raboti Xorezmskoy arxeologo-etnograficheskoy ekspeditsii v
1954-1956 gg // MXE, vip. 1. — M.: Izd. AN SSSR, 1959, s. 3.38.
2.164. Tolstov S.P. Xorezmskaya arxeologo-etnograficheskaya ekspeditsiya AN
SSSR 1945-1948 gg // TXAEE, t. I. — M.: Izd. AN SSSR, 1952. s. 7-46.
2.165. Tolstov S.P. Xorezmskaya arxeologo-etnograficheskaya ekspeditsiya AN
SSSR v, 1949 g. IAN SSSR // SIF. t. VII. — M.: 1950, № 6, s. 514-329.
2.166. Tolstov S.P. Xorezmskaya arxeologo-etnograficheskaya ekspeditsiya AN
SSSR 1950 g. // SA, 1953, № 18, s. 301-325.
2.167. Tolstov S.P. Xorezmskaya arxeologo-etnograficheskaya ekspeditsiya. 1955
1956 gg. // SA, 1958, № 1, s. 106-133.
2.168.Tolstov S.P.Qadimgi Xorazm madaniyatini izlab.—T,«Fan»,1964.— 440 b.
2.169. Trudnovskaya S.A. Steklo s g o ro d ^ a SHaxsenem. // TXAEE, t. II. — M.:
Izd. AN SSSR, 1958. s. 421-430.
2.170. Trudnovskaya S.A. Ob odnoy redkoy serii indiyskix bus v yugo-
vostochnom Priaral’e // V kn.: Etnografiya i arxeologiya Sredney Azii. — M.:
«Nauka», 1979, s. 83-89.
2.171. Turabekov M. Raskopki zolotoordinskogo kvartala g o ro d ^ a Mizdaxkan v
1986 g. // Tezisi dokladov i soobsheniy. — Nukus, 1987, s. 106-107.
2.172. Fedorov-Davidov G.A. Zolotoordinskie goroda Vostochnoy Yevropi i
Xorezma na trassax "SHelkovogo puti". Goroda i karavansarai na trassax Velikogo
SHelkovogo puti. Tezisi dokladov Mejdunarodnogo seminara YuNESKO -
Urgench, 1991, s. 24-26.
129
2.173. Fedorov —
Davidov G.A. Moneti s g o ro d ^ a SHaxerlik // V kn.:
Etnografiya i arxeologiya Sredney Azii. — M.: «Nauka», 1979, s. 122-126.
2.174. Fedorov — Davidov G.A. Monetnaya sistema Xorezma XIV veka // SA,
1957, № 2, s. 239-246.
2.175. Fedorov-Davidov G.A. Raskopki Novogo Saraya v 1959-1962 gg. // SA,
1964, № 1, s. 248-271.
2.176. Xorazm tarixi. I-jild. Prof. M.Matniyozov tahriri ostida. — Urganch:
«Xorazm», 1996. — 364 b.
2.177. Xodjaniyazov G., Xakimniyazov J. Gorodirn,e Devkesken-Vazir. Istochniki,
topografiya, xronologiya. — Nukus, «Bilim», 1997. — 76 s.
2.178. Xodjaniyazov G, Kdirniyazov M.-SH., Dospanov O. Raskopki jilogo
kvartala XII—XIV vv. v zapadnoy chasti Djanpik-kala // Arxeologiya Priaral’ya,
vip. 4. — T.: «Fan», 1990, 132-146 s.
2.179. SHershova T.A. Yegipet i Kushanskoe tsarstvo: torgovie i kul’turnie
kontakti. — M.: «Nauka», 1991. — 192 s.
2.180. Etnografiya i arxeologiya Sredney Azii. — M.: «Nauka», 1979. — 179 s.
2.181. Yusupov X.Yu. Rezul’tati arxeologicheskix rabot v Severo-Zapadnoy
Turkmenii vesnoy 1971 g. // KD, vip.5. — Ashxabad: «Ilim», 1977.— S. 111-135.
2.182. Yusupov X., Ashirov A. Karavannie puti v Karakumax. Goroda i
karavansarai
na
trassax
Velikogo
SHelkovogo
puti.
Tezisi
dokladov
Mejdunarodnogo seminara YuNESKO - Urgench, 1991, s. 48-49.
2.183. Yagodin V.N. G o ro d ^e Xayvan-kala — rannesrednevekoviy Kerder. // V
sb.: Arxeologicheskie issledovaniya v Karakalpakii.—T.:«Fan»,1981.— S. 78-102.
2.184. Yagodin V.N. K voprosu o svyazyax Xorezma s Povolj’em i Priural’em v
pervoy polovine I tis. do n.e. // AEB, t. IV. — Ufa, 1971.
2.185. Yagodin V.N. Indiya i Xorezm v drevnosti. K voprosu istoriko —
kul’turnix svyazey // «Vestnik» KKO AN RUz., 1997, № 1-2, s. 118-123; № 3, s.
106-112.
130
2.186. Yagodin V.N. Nekotorie voprosi istoricheskoy geografii Priaral’skoy del’ti
Amudar’i v VII—XIV v. // V kn.: Arxeologiya Priaral’ya. Vip. III. — T.: «Fan»,
1986, s. 73-109.
2.187. Yakubovskiy A.Yu. Feodal’noe obщestvo Sredney Azii i yego torgovlya s
Vostochnoy Yevropoy v X-XV vv. // Materiali po istorii Uzbekskoy, Tadjikskoy i
Turkmenskoy SSR. CH. I. — L.: 1932, s. 1-60.
2.188. O’zbekiston xalqlari tarixi. I-jild. — T.: «Fan», 1992. — 183 b.
2.189. Qilichev T. Ko’hna qal’alar diyori. — T.: «O’qituvchi», 1993. — 78 b.
2.190. G’ulomov Ya.G’. Xorazmning sug’orilish tarixi. — T., 1959. — 324 b.
M A Q O LA LA R .
1. “Xorazmshohlar -Anushtegeniylar davlati harbiy boshqaruv tizimi”—
Urganch “Ilm sarchashmasi”. 2014—9. 32-34-betlar
2. “Xorazmshohlar -Anushtegeniylar davlati ma’muriy-boshqaruv tizimi”—
Urganch “Ilm sarchashmasi”.2015—3. 29-31-betlar
131
Do'stlaringiz bilan baham: |