Sutrumpinimai

1Įvadinė informacija

1.1Dokumento paskirtis

Šiame Vilniaus miesto greičio matavimo sistemos plėtros analizės dokumente (toliau – GMSP analizės dokumentas) pateikiama esamos situacijos apžvalga, poreikiai, problemos, galimybės, susijusios su greičio matavimo įrenginių mobilumu bei efektyvumu, greičio matavimo įrenginių technologinių sprendimų palyginimu, įskaitant ir sektorinį greičio matavimą. GMSP analizės dokumente aprašomi esami Vilniaus miesto EVC procesai, susiję su greičio matavimu, atliekama pažeidimų nustatymo, analizės, kontrolės, perdavimo administracinius pažeidimus administruojančios institucijos informacinei sistemai procesų, integracijų bei sistemų funkcijų analizė.

1.2Dokumento tikslai

Siekiama, kad GMSP analizės dokumentą būtų galima panaudoti keliems tikslams:

priimti sprendimą, ar tikslinga plėsti Vilniaus miesto greičio matavimo sistemą,

įvertinti Vilniaus miesto greičio matavimo sistemos įrangos ir paslaugų poreikius bei kiekius,

parengti Vilniaus miesto greičio matavimo sistemos įrangos ir paslaugų įsigijimo techninę specifikaciją viešajam pirkimui.

1.3Dokumento taikymas

Dokumentu rekomenduojama vadovautis planuojant Vilniaus miesto greičio matavimo veiklos plėtrą ir veiklos optimizavimą, taip siekiant įgyvendinti Vilniaus miesto savivaldybės tikslus transporto, eismo valdymo srityse, priimant sprendimus atnaujinti greičio matavimo sistemą.

2Esamos situacijos analizė

2.1Eismo saugumo situacija Vilniaus miesto gatvėse

Vilniaus miestas yra vienas iš nedaugelio Lietuvos miestų, kuriuose gyventojų kiekis per paskutinius metus padidėjo – Statistikos departamento duomenimis Vilniuje 2014 m. sausio mėn. gyveno daugiau nei 0,5 mln. gyventojų (žr. 2. paveikslą). Nors vertinant Vilniaus miestą pagal gyventojų tankumą 2014 m. pr. (1 345,9 gyv. / kv. km), jį gerokai lenkia tiek Kauno (1 936,4 gyv. / kv. km), tiek Panevėžio (1 926,6 gyv. / kv. km), tiek Klaipėdos (1 605,2 gyv. / kv. km), tiek Alytaus (1 408,9 gyv. / kv. km) miestų savivaldybės.

2. paveikslas. Vilniaus miesto gyventojų skaičiaus ir lengvųjų automobilių skaičiaus kitimas [9]

Nepaisant dėl įstatyminės bazės pakeitimų išregistruotų transporto priemonių, pastebimas lengvųjų automobilių skaičiaus augimas, kuris nėra proporcingas gyventojų skaičiui – 2014 m. sausio mėnesį vienam vilniečiui teko net 0,6 automobilio. 2014 m. spalio mėnesį šis rodiklis žymiai sumažėjo iki 0,46 automobilio vienam vilniečiui dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimų, kuriais remiantis buvo privalomai išregistruotos reikalavimų neatitinkančios KTP. Vis dėlto, prieš šį veiksmą buvo fiksuojamas automobilių skaičiaus didėjimas, todėl tikėtina, kad automobilių skaičius būtų didėjęs ir be šių eisme nedalyvavusių automobilių.
Tokie statistiniai rodikliai neabejotinai turi glaudų ryšį su eismo intensyvumu Vilniaus gatvėse, kurį taip pat didina priemiestinės zonos gyventojai, svečiai ir turistai. Būtina pažymėti, kad šie skaičiai ateityje tik augs – pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą gyventojų skaičius 2015 m. bus apie 576 tūkst., o 2025 m. – 600 tūkst. [13].
Šiuo metu Vilniaus mieste eismo intensyvumas matuojamas tokiais įrenginiais: važiuojamojoje dalyje yra sumontuotos 766 indukcinės kilpos ir 736 video detekcijos virtualios kilpos (sukuriančios net 1 248 video detektorių virtualių zonų). 2014 m. rytinio (8–10 val.), pietų (12–14 val.) ir vakarinio (17–19 val.) piko valandų sankryžų intensyvumo duomenų analizė parodė, kad per 1 piko valandą sankryžoje didžiausias pravažiavusių automobilių skaičius gali siekti iki 3 tūkst. Stebėtų sankryžų vidutinis intensyvumas pateiktas 2. lentelėje.
2. lentelė. Vilniaus miesto sankryžų intensyvumas (2014 m.)

Sankryža	Vidutinis intensyvumas (automobilių skaičius per valandą)
Geležinio Vilko g. – Žalgirio g.	2 014
Ukmergės g. – Geležinio Vilko g.	1 879
Olandų g.	1 393
Ozo g. – Baltupių g. – Kareivių g.	1 246
Laisvės pr. – T. Narbuto g. – Pilaitės pr.	1 196
Vilniaus g. – Žygimantų g. – A. Goštauto g.	1 152
Ukmergės g.	1 141
Laisvės pr. – Rygos g. – Buivydiškių g.	1 134
Liepkalnio g. – Minsko pl. – Žirnių g.	1 117
Kalvarijų g. – Šeimyniškių g. – Konstitucijos pr.	1 034
Žirmūnų g. – Kareivių g.	1 025
Kalvarijų g. – Žalgirio g.	954
Savanorių pr. – Žemaitės g. – V. Pietario g.	929
Dariaus ir Girėno g. – Eišiškių pl.	876
Kalvarijų g. – Ateities g. – Jeruzalės g.	841
A. Goštauto g. – J. Tumo-Vaižganto g.	836
Ateities g. – Baltupio g.	802
J. Basanavičiaus g. – Švitrigailos g.	764
Švitrigailos g. – Kauno g.	739
Kalvarijų g. – Upės g. – Žvejų g.	722
Ukmergės g.	681
Antakalnio g. – Sapiegos g.	645

Didelis intensyvumas Vilniaus gatvėse didina ĮEĮ tikimybę ir jų neigiamas pasekmes. 2013 m. Lietuvos miestų gatvėse iš viso įvyko 2 129 ĮEĮ, kurių metu buvo sužeisti 2 411 žmonių ir žuvo 74. Lyginant šiuos duomenis su 2012 m. atitinkamais statistiniais duomenimis, visi šie rodikliai padidėjo – būtent, 184 eismo įvykiais, 12 žuvusiųjų ir 232 sužeistaisiais (žr. 2. lentelę).

2. lentelė. Eismo įvykiai ir nukentėjusieji Lietuvos miestuose 2012–2013 m. [1]

Miesto pavadinimas	Eismo įvykių kiekis		Žuvo / žuvusieji 100 tūkst. gyv.		Sužeista
	2012 m.	2013 m.	2012 m.	2013 m.	2012 m.	2013 m.
Akmenė	1	1	0 / 0	0 / 0	1	1
Alytus	44	48	2 / 3,48	0 / 0	46	56
Anykščiai	1	1	0 / 0	0 / 0	1	5
Ariogala	4	0	0 / 0	0 / 0	6	0
Baltoji Vokė	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Birštonas	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Biržai	13	8	0 / 0	0 / 0	13	9
Daugai	0	1	0 / 0	1 / 8,40	0	1
Druskininkai	4	7	1 / 7,06	0 / 0	3	6
Dūkštas	1	1	0 / 0	1 / 7,08	1	1
Dusetos	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Eišiškės	3	1	0 / 0	0 / 0	5	1
Elektrėnai	0	4	0 / 0	0 / 0	0	5
Ežerėlis	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Gargždai	0	9	0 / 0	0 / 0	0	9
Garliava	0	5	0 / 0	0 / 0	0	6
Gelgaudiškis	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Grigiškės	0	3	0 / 0	0 / 0	0	3
Ignalina	5	3	0 / 0	0 / 0	5	6
Jieznas	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Jonava	20	28	1 / 3,36	0 / 0	20	31
Joniškėlis	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Joniškis	7	3	2 / 21,05	0 / 0	6	3
Jurbarkas	8	7	0 / 0	0 / 0	10	7
Kaišiadorys	10	2	0 / 0	0 / 0	10	2
Kalvarija	1	2	0 / 0	0 / 0	1	2
Kaunas	214	370	15 / 4,88	14 / 4,56	262	431
Kavarskas	0	1	0 / 0	0 / 0	0	1
Kazlų Rūda	3	2	0 / 0	0 / 0	3	3
Kėdainiai	21	10	2 / 7,67	1 / 3,85	21	10
Kelmė	11	0	0 / 0	0 / 0	12	0
Kybartai	3	0	0 / 0	0 / 0	3	0
Klaipėda	252	243	7 / 4,41	7 / 4,42	274	281
Kretinga	11	9	2 / 10,50	0 / 0	15	10
Kudirkos Naumiestis	1	0	0 / 0	0 / 0	1	0
Kupiškis	1	4	0 / 0	0 / 0	1	4
Kuršėnai	0	9	0 / 0	0 / 0	0	10
Lazdijai	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Lentvaris	3	1	1 / 9,28	0 / 0	2	1
Linkuva	0	1	0 / 0	0 / 0	0	1
Marijampolė	56	27	2 / 5,04	1 / 2,53	65	33
Mažeikiai	24	26	0 / 0	1 / 2,76	26	25
Molėtai	2	2	1 / 15,84	0 / 0	2	2
Naujoji Akmenė	1	3	0 / 0	0 / 0	1	3
Nemenčinė	0	1	2 / 12,99	0 / 0	0	1
Neringa	2	5	0 / 0	0 / 0	2	6
Obeliai	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Pabradė	3	1	0 / 0	1 / 17,16	4	0
Pagėgiai	1	0	1 / 52,80	0 / 0	1	0
Pakruojis	4	1	0 / 0	0 / 0	4	1
Palanga	18	24	2 / 12,99	0 / 0	17	27
Pandėlys	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Panemunė	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Panevėžys	170	168	2 / 2,05	10 / 10,27	191	173
Pasvalys	4	3	0 / 0	0 / 0	4	3
Plungė	10	15	0 / 0	0 / 0	12	18
Priekulė	0	1	0 / 0	0 / 0	0	1
Prienai	0	1	0 / 0	0 / 0	0	1
Radviliškis	20	17	1 / 5,97	1 / 5,98	24	18
Ramygala	0	1	0 / 0	0 / 0	0	1
Raseiniai	4	6	0 / 0	0 / 0	4	6
Rietavas	3	0	0 / 0	0 / 0	3	0
Rokiškis	12	4	0 / 0	0 / 0	17	4
Rūdiškės	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Salantai	0	2	0 / 0	0 / 0	0	3
Seda	0	3	0 / 0	0 / 0	0	5
Simnas	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Skaudvilė	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Skuodas	1	1	0 / 0	0 / 0	1	1
Smalininkai	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Subačius	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Šakiai	7	2	0 / 0	1 / 17,11	7	1
Šalčininkai	3	1	0 / 0	0 / 0	3	1
Šeduva	3	2	0 / 0	0 / 0	3	2
Šiauliai	189	164	8 / 7,49	1 / 0,94	210	193
Šilalė	6	6	0 / 0	0 / 0	7	8
Šilutė	23	18	2 / 11,58	1 / 5,83	25	19
Širvintos	3	2	0 / 0	0 / 0	5	2
Švenčionėliai	1	3	0 / 0	0 / 0	1	3
Švenčionys	1	0	0 / 0	0 / 0	1	0
Tauragė	17	19	3 / 12,58	0 / 0	18	22
Telšiai	25	8	0 / 0	2 / 8,07	33	8
Tytuvėnai	3	0	0 / 0	0 / 0	3	0
Trakai	5	1	0 / 0	0 / 0	9	2
Troškūnai	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Ukmergė	19	4	2 / 8,69	0 / 0	24	4
Utena	13	12	0 / 0	1 / 3,57	13	12
Užventis	0	1	0 / 0	0 / 0	0	1
Vabalninkas	2	0	0 / 0	0 / 0	2	0
Varėna	4	6	0 / 0	1 / 11,04	4	5
Varniai	1	0	0 / 0	0 / 0	1	0
Veisiejai	2	0	0 / 0	0 / 0	2	0
Venta	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0
Viekšniai	1	0	0 / 0	0 / 0	1	0
Vievis	1	3	0 / 0	0 / 0	1	3
Vilkaviškis	15	9	11	0 / 0	17	10
Vilkija	0	2	0	0 / 0	0	2
Vilnius	620	762	28 / 5,30	29 / 5,51	684	867
Virbalis	0	1	0 / 0	0 / 0	0	1
Visaginas	2	6	0 / 0	0 / 0	2	6
Zarasai	1	0	0 / 0	0 / 0	2	0
Žagarė	1	1	0 / 0	0 / 0	1	1
Žiežmariai	0	0	0 / 0	0 / 0	0	0

Lietuvos miestuose užfiksuotų eismo įvykių analizė rodo, kad Vilniaus mieste įvyksta žymiai daugiau ĮEĮ nei kituose miestuose bei atitinkamai yra daugiausia sužeistų ir žuvusių žmonių, nors lyginant nukentėjusių žmonių kiekį, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, Vilniaus mieste sąlyginai įvyksta nedaug eismo nelaimių (šiuo aspektu pirmauja Pabradė ir Šakiai – 100 tūkst. jų gyventojų tenka net apie 17 žuvusiųjų).

Kita vertus, nuo 2010 m. Vilniaus mieste taip pat pastebimas eismo įvykių ir juose nukentėjusių žmonių skaičiaus augimas, kuris yra neatsiejamas nuo ekonominės žalos valstybei (žr. 2. lentelę).

2. paveikslas. Eismo įvykių ir nukentėjusių pasiskirstymas pagal metus Vilniau mieste [9]

2. lentelė. Žala, kurią patiria valstybė eismo įvykyje nukentėjus žmogui 2011–2012 m. [2]

Nukentėjęs eismo įvykyje	Išlaidos (Lt)
	2011 m.	2012 m.
Žuvęs žmogus	1 815 314	1 899 748
Sužeistas žmogus	164 860	172 528

Remiantis Vilniaus m. 2012 m. ĮEĮ rodikliais (žr. 2. lentelę), nesunku apskaičiuoti, kad 2012 m. eismo įvykių sukeltos nelaimės sudarė virš 171 mln. Lt ekonominių sąnaudų (iš jų 53 mln. Lt dėl žuvusiųjų ir 118 mln. Lt dėl sužeistųjų).

Eismo įvykių pasiskirstymo kiekvieną metų mėnesį Vilniaus mieste analizė parodė, kad didžiausias avaringumo lygis yra metų pabaigoje (rudens mėnesiais bei žiemos pradžioje), o mažiausias žiemos pabaigoje – pavasario pradžioje (žr. 2. paveikslą). Galima daryti prielaidą, kad staigiai padidėjęs eismo intensyvumas bei pablogėjusios meteorologinės sąlygos turi neigiamos įtakos vairuotojų bei pėsčiųjų budrumui kelyje.

2. paveikslas. Eismo įvykių ir juose nukentėjusių pasiskirstymas

Vilniaus mieste 2013 m. mėnesiais [9]
Lyginant su ES vidurkiu (60 žuvusiųjų milijonui gyventojų) žuvusiųjų eismo įvykių metu rodiklis Lietuvoje išlieka didelis, t. y., 85 žuvusieji milijonui gyventojų, iš kurių apie 12 proc. sudaro nukentėjusieji Vilniaus mieste:

2. paveikslas. Eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius, tenkantis 1 mln. gyventojų Europos Sąjungos šalyse 2013 m

Vertinant 2013 m. Vilniaus gatvėse įvykusių įskaitinių eismo įvykių vietas, buvo nustatytos avaringiausių gatvių dešimtukas, į kurį turi būti kreipiamas didesnis dėmesys, planuojant eismo saugumą didinančių priemonių įgyvendinimą:
2. lentelė. Avaringiausios Vilniaus miesto gatvės 2013 m. [1]

Gatvės pavadinimas	Eismo įvykių kiekis	Žuvo	Sužeista	„Juodųjų dėmių“ skaičius
Laisvės pr.	38	1	50	5
Kalvarijų	31	0	58	7
Ukmergės	27	0	31	7
Savanorių pr.	22	2	20	7
Žirmūnų	18	0	20	6
Geležinio Vilko	17	0	20	5
Gedimino pr.	16	0	18	2
Dariaus ir Girėno	15	0	15	2
Ateities	14	0	14	1
Eišiškių pl.	12	4	12	2

Avaringumo statistikai taip pat labai svarbus „juodųjų dėmių“, vietų, kuriose 500 metrų kelio ruože per ketverius metus įvyko ne mažiau kaip 4 ĮEĮ, skaičius ir ĮEĮ juose pokytis. Pagal 2007–2010 m. statistikos duomenis, Vilniaus mieste registruotos 104 taškinės „juodosios dėmės“, iš kurių:

44 (42 proc.) yra avaringiausiose Vilniaus gatvėse,

17 (16 proc.) yra naujai atsiradusios,

15-oje jų (14 proc.) užfiksuotas didėjantis ĮEĮ skaičius.

2. paveikslas. Avaringos vietos (2013 m.) ir „juodosios dėmės“ (2010 m.) Vilniaus mieste

Kalbant apie IEĮ priežastis, daugelis Vakarų Europos valstybėse atliktų tyrimų rezultatai patvirtino, kad eismo įvykių pasekmės turi tiesioginę priklausomybę nuo vidutinio važiavimo greičio:
2. lentelė. Vidutinio greičio ir eismo įvykių skaičiaus priklausomybė [6]

Vidutinio važiavimo greičio pasikeitimas (proc.)	Eismo įvykių, kuriuose sužeisti žmonės, pasikeitimas (proc.)	Eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, pasikeitimas (proc.)
+15	+35...40	+70...80
+10	+20...30	+50...60
+5	+10...15	+20...30
-5	-10...15	-15...25
-10	-15...25	-30...40
-15	-25...35	-40...50

Užsienio bei Lietuvos ekspertų apklausos rezultatų analizės metu (žr. 2. paveikslą) taip pat nustatyta, kad didžiausią neigiamą įtaką eismo saugumui daro girtumas (23,99 proc.) ir greičio viršijimas (11,96 proc.), todėl tikėtina, kad sugriežtinus šių reiškinių kontrolę avaringiausiose Vilniaus miesto gatvėse bei „juodųjų dėmių“ ruožuose, bus pastebėtas žymiausias ĮEĮ skaičiaus (apimant ir nukentėjusių juose kiekio) sumažėjimas.

2. paveikslas. Ekspertų bendras eismo saugumą lemiančių faktorių įvertis [2]

Vilniaus miesto gatvėse vyksta didelio intensyvumo KTP judėjimas, kurį lemia nuolat augantis gyventojų kiekis bei jų įsigyjamų lengvųjų automobilių skaičius. Dideli eismo srautai ir juose dalyvaujančių eismo dalyvių skaičius didina ĮEĮ tikimybę bei ekonominę jų žalą visai valstybei. Vilniaus mieste pastebimos neigiamos su eismu keliuose susijusios tendencijos – didėja tiek ĮEĮ, tiek „juodųjų dėmių“ skaičius. Dėl šių priežasčių būtina imtis papildomų saugos priemonių, tobulinti esamas saugos priemones bei griežčiau vykdyti jų priežiūros kontrolę. Didesnis dėmesys kreiptinas avaringiausioms Vilniaus miesto gatvėms, kuriose užfiksuota net 42 proc. visų Vilniaus miesto „juodųjų dėmių“.