Fundamenturi da gamoyenebiTi xasiaTis kvlevebi kulturuli memkvidreobis, axali da Tanamedrove xelovnebis istoriis sferoebSi


bobnevis XVII saukunis darbazuli eklesiis moxatuloba



Download 1,98 Mb.
bet2/5
Sana29.04.2017
Hajmi1,98 Mb.
#7774
1   2   3   4   5

bobnevis XVII saukunis darbazuli eklesiis moxatuloba,

TinaTin xoStaria

naSromSi ganxilulia bobnevis ioane maxareblis saxelobis eklesiis XVII s-is moxatulobas. taZari aigo da moixata poet ioane Tbilelis TaosnobiT, razec misi portreti da freskuli warwera mowmobs. naSromSi ganxilulia moxatulobis ikonografiul-Teologiuri programa;



  • varZiis RvTismSoblis eklesiisa da stoas moxatulobaTa ikonografiuli programebis urTierTmimarTeba, ana kldiaSvili

Temis mizani iyo varZiis mTavari taZrisa da stoas moxatulobebis ikonografiuli programis gaanalizeba cal-calke da Semdgom maT Soris arsebuli kavSirebisa da urTierTmimarTebis garkveva. kvlevis Sedegad gamoikveTa erTi metad arsebiTi momenti: miuxevad imisa, rom mTavari taZris moxatuloba (1184-86 ww.) qronologiurad odnav win uswrebs stoas moxatulobas, romelic XIII s-is dasawyiss ganekuTvneba, mainc erTiani programis mixedviTaa agebuli. taZris programa moicavs tradiciul scenebs _ RvTismSoblis didebas sakurTxevelSi, aTormet dResaswaulTa ciklis scenebs taZris kedlebze (maT Soris, saidumlo serobasa da ferxTa banas), qtitorTa gamosaxulebebs da calkeul wmindanTa figurebs). XII-XIII ss-Ta qarTul moxatulobebSi amgvar tradiciul programas asrulebs xolme gankiTxvis dRis scena (boWorma, timoTesubani da sxv.), romelsac taZris interierSi garkveuli adgili uWiravs. varZiis SemTxvevaSi ki gankiTxvis dRe gatanilia samxreT stoaSi, sakmaod vrcel ikonografiul versias misdevs da mTel kedlebs faravs. amgvarad, SegviZlia davaskvnaT, rom miiuxedavad am moxatulobebs Soris garkveuli droiTi intervalisa, es ori mxatvroba erTiani ikonografiuli programis mixedviTaa Seqmnili;

  • garejis naTlismcemlis mTavari taZris moxatuloba da misi mimarTeba XII-XIII ss. mijnis moxatulobebTan, marine bulia.

centris samecniero sabWos Tavmjdomaris profesor d. TumaniSvilis saxelze Semosuli gancxadebis safuZvelze wlis ganmavlobaSi Tema Seicvala axali TemiT _ ekterine privalovas wignis `Тимотесубаниda TinaTin virsalaZis gamokvlevis - `Фрагменты древней фресковой росписи главного гелатского храма qarTuli Targmanis momzadeba (ix. 9.1)

1.5. patronaJi, kulti da xelovneba


  • zarzmis feriscvalebis xatis Tayvaniscemis istoriisaTvis, nino WiWinaZe

gamokvleva exeba Sua saukuneebis qarTuli eklesiis erT-erTi gamorCeuli siwmindis, zarzmis feriscvalebis xatis Tayvaniscemis istorias. xati qristianuli kulturis mraval aspeqts aTvalsaCinoebs, romelTa Soris uwinares yovlisa xatis Tayvaniscemis raoba unda davasaxeloT. xatis Tayvaniscemis mniSvneloba da Taviseburi praqtika kargadaa TavCenili, rogorc TviT xatis SemorCenil nawilebze, iseve xatis Tayvaniscemis damkvidrebis aRweraSi, romelic basili zarzmelis «serapion zarzmelis cxovrebis» hagiografiul narativSia SenivTebuli. gamokvlevaSi ganxilulia xatis ikonografiuli Taviseburebebi da SesaZlo pirvelwyaroebi. xatis istorias gaedevneba Tvali, rogorc sakuTriv xatis sxvadasxva qronologiur fenis, aseve basili zarzmelis «serapion zarzmelis cxovrebis» teqstis mixedviT. vizualuri da teqstualuri masalis SejerebiT moxerxda xatis kultisa da misi sulieri sazrisis met-naklebi sisruliT aRdgena-gaazreba.

  • adreuli Sua saukuneebis qarTuli istoriuli kostiumis mxatvrul-esTetikuri da socialur-politikuri aspeqtebi, kiti maCabeli

naSromi exeba adreuli Sua saukuneebis (V-VIIss.) qarTul reliefebze (qvajvarebi, kankelebis reliefebi, arqiteqturuli reliefebi) Semonaxul saero portretebis kostiumebis nimuSebs. naCvenebia saqarTvelos wvlili Sua saukuneebis kostiumis saerTo istoriaSi. Zveli qarTuli kostiumi ganxilulia mis Tanadroul bizantiur da aRmosavlur kostiumebTan mimarTebaSi. tansacmlis evoluciaSi qveynebisa da xalxebis istoriuli ganviTarebis obieqturi suraTi aisaxeba. qarTul istoriul kostiumSi gamovlenilia adgilobrivi tradiciuli elementebi. kostiumi ganxilulia, rogorc qveynis politikuri da socialuri istoriis, aseve sagareo orientaciis amsaxveli sabuTi.



    1. axali da Tanamedrove

saxviTi xelovnebis

ganviTarebis istoria


  • qarTuli gamoyenebiTi grafikuli xelovnebis ganviTarebis istoria (XIX saukunidan @XX saukunis 50-ian wlebamde), (samwlian Temaze muSaoba dasrulebulia), mariam gaCeCilaZe

2012 wels Sesrulebuli naSromi warmoadgens 2010-2011 wlebSi damuSavebuli masalebis Sejerebis Sedegad Sesrulebul teqsts, romelSic mimoixileba qarTuli wignis mxatvruli gaformebis da gamoyenebiT grafikis sxva saxeobebis (saJurnalo-sagazeTo mxatvroba, eqslibrisis xelovneba, Ria baraTebi, fulis banknotebi, saTeatro sareklamo afiSebi, plakati) Casaxvisa da ganviTarebis gza. qarTul gamoyenebiTi grafikis nimuSebis ganxilvaze dayrdnobiT, pirvelnabeWdi wignidan moyolebeuli (1629 wels romSi, `propaganda fides~ stambaSi mxedruli SriftiT daibeWda ori wigni _ `qarTul-italiuri leqsikoni~ da `qarTuli anbani locvebiTurT~) 1950-an wlebamde - ikveTeba drois moTxovnilebis cvalebadobidan gamomdinare procesebi, Cans mxatvruli TvalsazrisiT sruliad sxvadasxvagvari midgoma, vlindeba saqarTveloSi, am peroidis manZilze, gamoyenebiTi grafikis dargis ganviTarebaSi arsebuli procesebi. amave dros masalis moZiebis procesSi Seiqmna 1940-50-an wlebSi gamocemuli sxvadasxva mxatvris mier gaformebuli wignebis kartoteka, romelic Tan erTvis naSroms.

  • XX saukunis dasawyisis qarTuli dazguri grafika, (samwlian Temaze muSaoba dasrulebulia) marine meZmariaSvili

2012 wels Sejamda wina wlebSi damuSavebuli masala da daiwera ramdenime nawilisagan Sedgenili naSromi: I _ mxatvruli cxovreba TbilisSi XX s. pirveli oci wlis manZilze _ ganxilulia sagamofeno saqmianoba, mxatvruli gaerTianebebi da mimdinareobebi, kafe-barebis roli qalaqis kulturul cxovrebaSi. II _ axalgazrda qarTveli mxatvrebis moRvaweoba safrangeTSi _ ganxilulia l. gudiaSvilis, e. axvledianis, d. kakabaZis, m. bilaniSvilis, S. qiqoZis parizSi gatarebuli wlebi; III _ futuristuli moZraoba saqarTveloSi _ ganxilulia rusi da qarTveli xelovanebis urTierTobebi 10-ani wlebis bolos: sagamomcemlo saqmianoba, novaciebi grafikaSi da futuristuli manifestebi; gamovlenilia Zmebi zdaneviCebis: poet ilias da mxatvar kiriles wamyvani roli futuristul moZraobaSi. IV _ dazguri grafikis Janrebis Camoyalibeba XX saukunis dasawyisSi. Temis daskvniT nawilSi ganxilulia sami ZiriTadi Janris _ portretis, peizaJisa da siuJeturi da Janruli xasiaTis kompoziciebis _ Camoyalibebis gzebi.

  • eqspresiuli tendenciebi qarTul mxatvrobaSi, cisia kilaZe

eqspresionistuli tendeciebi 1920-ian wlebis qarTul mxatvrobaSi ganxilulia Salva qiqoZis avtoportretebis magaliTze. avtoportretis Tema qarTul mxatvrobaSi aqamde gamokvleuli ar yofila. Tu dasavleT evropul mxatvrobas avtoportretis Janris xangrZlivi istoria aqvs, Cvens xelovnebaSi is modernizmis epoqaSi Cndeba. tipologiurad, kompoziciuri Tu stilisturi TvalsazrisiT, fsiqologiuri simZafris xarisxiT Salva qiqoZis avtoportretebis umravlesoba erTmaneTis msgavsia. savaraudoa, rom, mxatvari sakuTar Tavs ZiriTadad sarkeSi dakvirvebis Sedegad xatavda.

  • Tbilisuri skola. gamoyenebiTi xelovnebis nimuSebi (minanqrisa da spilos Zvlis miniaturuli nakeTobebi) (XIX s. 1870-ian wlebamde), (Temaze muSaoba dasrulebulia), maia ciciSvili

qarTuli portretuli miniaturis nimuSebi, rogorc dReisaTvis dadginda tfilisur portretul skolamde unda iyos Seqmnili. dReisaTvis SemorCenili daaxloebiT ormocdaaT portretTagan nawili XVIII s-is bolos Sesrulda qarTuli ferweruli portretis paralelurad, xolo misi yvelaze gviandeli nimuSebi mxatvar e. baraTaSvilis mier 1900-ian wlebSia daxatuli. ferweruli portretebis msgavsad, aqac qarTvel mefeTa, batoniSvilTa da qarTvel da rus TavadaznaurTa da saxelmwifo moxeleTa garkveuli nawilia daxatuli. rogorc Cans, miniaturul portretTa ufro xangrZlivi arseboba maTma gansxvavebulma funqciurma daniSnulebam ganapiroba da fotografiis damkvidrebam, ver mospo. aRsaniSnavia isic, rom `tfilisuri portretuli skolisagan~ gansxvavebiT miniaturuli portretebis saerTo mxatvruli saxe stilisturad ufro mravalferovania: aSkarad ikveTeba rogorc adgilobrivi portretuli tradiciebis midevnebiT Seqmnili nawarmoebebi, aseve evropuli miniaturuli portretuli mxatvrobis da yajaruli ferweris stilisturi niSnebi.

naSromi mizand isaxavs XX s-is qarTuli mxatvrobis ganviTarebis gzisa da misi Taviseburebebis warmoCenasa da analizs.

  • 1930–1950 wlebis qarTuli qandakeba, nana mircxulava

naSromSi, konkretul masalaze dayrdnobiT, ganxilulia gansazRvruli filosofiuri Tu politikuri motivaciebis mqone, eropuli xelovnebis bevr mxatvrul mimdinareobebisagan gansxvavebuli, wminda dekoratiuli, internacionaluri stilis ar-dekos regionaluri varianti. gamovlenilia ardekos lokaluri Taviseburebebi qarTul sabWoTa qandakebasTan mimarTebaSi. masazrdoebel wyaroTa siuxvis, geografiuli gavrcelebulobis cvalebadobis, mxatvrul Tu kulturul-istoriuli Taviseburebebis niSniT gansxvavebulobis miuxedavad, ardekos myari niSnebic aqvs, romlebic ganviTarebis garkveul etapze gamokveTilad iCenen Tavs sxvadasxva istoriuli tradiciebis mqone, gansxvavebul politikur da socialur-ekonomikur pirobebSi myof qveynebSi, maT Soris saqarTveloSi, rac qarTul sabWoTa qandakebis dasavleT evropis qveynebTan erTian mxatvrul sivrceSi moazrebis saSualebas iZleva.

  • saqarTveloSi moRvawe evropeli (rusi, poloneli, italieli da sxv.) mxatvrebi (XIX-XX ss.), nino WoRoSvili

naSromi mimoixilavs ucxoeli mxatvrebis saqarTveloSi moRvaweobis periods, ZiriTadad XIX s-is dasawyisidan XX s-is 40-ian wlebamde. qarTuli dazguri mxatvrobis ganviTarebaSi didi wvlili miuZRviT saqarTveloSi droebiT Camosul Tu samudamod dasaxlebul araqarTvel mxatvrebs, romelTa Soris iyvnen germaneli, rusi, poloneli, italieli, somexi da sxva erovnebis xelovanebi, aseve saqarTveloSi dasaxlebuli germaneli kolonistebis STamomavlebi (akofiani, baikovi, bliotkini, bobermani, gagarini, grigorianci, valiSevski, zankovski, zomeri, kvesi, kolCini, krotkovi, lansere, longo, premaci, romanovski, roteri, sariani, sklifasovski, tilke, fogeli, frankeni, SamSiniani, SarbabCiani, Sarlemani, Smerlingi, Stenbergi, hrinevski, horSelti da sxv.). es mxatvrebi aqtiurad iyvnen CarTulni Tbilisis mxatvrul cxovrebaSi, eweodnen pedagogiur saqmianobas. wliuri Temis farglebSi ganxorcielda ucxoeli mxatvrebis nawarmoebebis kvleva, saqarTvelosTan dakavSirebuli maTi cxovrebis sxvadasxva periodebis, biografiuli monacemebisa da mniSvnelovani faqtebis Seswavla, bibliografiis damuSaveba.

  • modernuli paradigmebi XX saukunis dasawyisis qarTul xelovnebaSi. urbanuli Tema da avtoportrti, Tea tabataZe

sakvlevi Tema zogadi aspeqtiT XX saukunis dasawyisis qarTuli xelovnebis dasavleTis modernul xelovnebasTan mimarTebis sakiTxs exeba. ufro konkretulad, misi mizania, gamokvleul iqnas am periodis qarTuli xelovnebis, kerZod, avtoportretebisa da urbanul Temebze Sesrulebuli namuSevrebis mxatvruli formisa da Sinaarsis, maTSi gamovlenili mxatvris msoflgancdis Taviseburebebi (anu, rogoria modernuli garemosa da modernuli drois mimarT mxatvris TviTrefleqsia) da ganixilos isini zogad evropul modernul diskursTan mimarTebiT.

avtoportreti, gansakuTrebiT modernul xelovnebaSi, yvelaze mZafrad avlens mxatvris, rogorc pirovnebis TviTgancdas, TviTmoazrebas modernul droSi. urbanuli Tema ki aseve yvelaze meti pirdapirobiT asaxavs imas, Tu rogor ganicdeba modernuli garemo modernistis mier, rogoria misi damokidebuleba Tanamedroveobis mimarT. am orive Temas saerTo - msoflgancdiTi aspeqti aerTianebs. kvlevis saboloo mizani swored am aspeqtis warmoCenaa.



(SeniSvna: muSaobis procesSi TemasTan mimarTebiT gamovlinda damatebiTi aspeqtis gamokveTis saWiroeba. igi qarTul modernistul xelovnebaSi peizaJis, rogorc Janris Taviseburebebs exeba. ramac Secvala Temis Tavdapirveli sruqtura, sxvagvarad daisva da gadanawilda aqcentebi; Sesabamisad gaizarda kvlevis vada);

  • manaba magamedovas xelovneba, dali lebaniZe

manaba magamedovas (dab. 1928 w.) Semoqmedeba qarTuli da daRestnuri xelovnebis ganuyofeli nawilia. amave dros mis mier Seqmnil namuSevrebze Tvalis gadevneba saSualebas gvaZlevs warmovidginoT gamoyenebiTi xelovnebis mniSvnelovani dargis, Wedurobis ganviTarebis gza TiTqmis mTeli XX saukunis manZilze. m. magamedova yubaneli qalia, oqromWedelTa meTerTmete Taobis STamomavali, aRzrdilia yubaCur tradiciebze, magram mTeli Segnebuli cxovreba TbilisSi gaatara. mis SemoqmedebaSi erTmaneTs Seerwya kubaCuri, qarTuli da evropuli saiuveliro tradiciebi. m. magamedovas Semoqmedeba, romelic garkveuli winaaRmdegobebiT xasiaTdeba, Zalian sainteresoa tradiciis rRvevisa da axlis danergvis TvalsazrisiT.

  • Tbilisuri avangardi 1910-1920-ian wlebSi - kultura/xelovneba da misi mniSvnelovani warmomadgenlebi (d. kakabaZe, l. gudiaSvili, S. qiqoZe, b. gordeziani, i. gamrekeli, kirile da ilia zdaneviCebi da sxvebi), mzia CixraZe

naSromi eZRvneba gasuli saukunis daswyisis Tbilisis mxatvrul-kulturul cxovrebas, sadac sxvadsxva erovnebis Semoqmedni mWidrod TanamSromlobdnen da metad saintereso SemoqmedebiT garemos qmnidnen. naSromSi mimoxilulia qarTveli mxatvrebis inovaciuri xelovneba Tanamedrove rusuli da dasavleTevropuli xelovnebis fonze, daxasiaTebulia iseTi mniSvnelovani mxatvruli movlena, rogoric iyo futurizmi ruseTsa da saqarTveloSi. ganxilulia TbilisSi im periodSi gamocemuli futuristuli wignebi, literaturul-artistuli kafeebi, maTi moxatuloba, iq mimdinare kuturuli Tu bohemuri cxovreba, gamofenebi, modernist mxatvarTa Semoqmedeba _ yovelive rac maSindeli Tbilisis specifikur, multikulturul, mravalSreobriv mxatvrul cxovrebas Seadgenda.

  • sivrcis problema qarTul-tfilisur modernizmSi, nana yifiani

naSromi miznad isaxavs, qarTul-tfilisuri 1910-1920-ani wlebis modernizmis Taviseburebis gamovlenas da masSi sivrcis mniSvnelobis kvlevas: Tu ratomaa sivrce ase mniSvnelovani qarTuli modernizmisTvis da ra saxis sivrce ainteresebs mas, rogor ukavSirdeba misi sivrciTi azrovneba tradicias. gaanalizebulia qarTvel modernistTa Semoqmedeba, ufro ki maTi cakleuli, yvelaze mniSvnelovani nawarmoebebi, im periodis publikaciebi da mwerlebisa da poetebis naazrevi.

sivrciTi azrovnebis Tavisebureba gamovlenilia dasavleT evropis vizualur masalasTan Sedarebis gziTac da im periodis mnivSnelovani Teoriuli naazrevebis analiziTac.



  • 1950-iani wlebis qarTuli ferwera, (samwlian Temaze muSaoba dasrulebulia), liana anTelava

2012 wels dasrulda samwlian samecniero Temaze muSaoba, romlis farglebSi moxerxda am rTuli da araerTmniSvnelovani movlenis kvlevis sawyisi etapis ganxorcieleba. kerZod, istoriul-socialuri fonis kvlevisaTvis sakiTxTa axleburi dayeneba, qarTuli socio-kulturuli sivrcis aRwera da gaazreba mTeli sabWoTa sivrcis qarTul sinamdvilesTan analitikuri Sedareba analogiis gziT aris ganxorcielebuli.

naSromSi dasmulia qarTuli kulturis refleqsiisaTvis iseTi mniSvnelovani sakiTxi, rogoricaa qarTuli kulturuli tradiciis mniSvneloba qarTuli sabWoTa xelovnebis esTetikuri fenomenis formirebaSi da ganxorcielebulia am SekiTxvaze pasuxis gacemis mcdeloba. Tumca Seswavlilia am rTuli da mravalmxrivi mxatvruli movlenis monawile mraval mxatvarTagan mxolod ramdenime: ed. kalandaZe, z. niJaraZe, j. xundaZe. aRsaniSnavia, rom es sami mxatvari yvelaze ufro gamokveTili sakulto figuraa (guram quTaTelaZesTan erTad) 70-iani da 80-iani wlebis qarTul ferweraSi. uTuoa, rom am movlenis amomwuravi Seswavla unda gagrZeldes, ucnobi aspeqtebis gamovleniT Tu naklebad popularuli movlenebi da mxatvrebis Semoqmedebis SeswavliT.





    1. qarTuli scenografia



  • kirile zdaneviCi rusTavelis TeatrSi, Tamar belaSvili

naSromi exeba mxatvar kirile zdaneviCis Teatralur Semoqmedebas, romelic samecniero kvlevis obieqti arasodes gamxdara. Segrovda da damuSavda saWiro dokumenturi Tu vizualuri masala, romelic moZiebul iqna xelovnebis muzeumSi, mxatvris ojaxSi, Teatris, musikis, kinosa da qoreografiis muzeumSi, saq. centralur arqivSi, rusTavelisa da marjaniSvilis Teatrebis muzeumebSi, damuSavda imdroindeli perioduli gamocemebi. Catarebuli samuSaos Sedegad gamoikveTa is ZiriTadi problemebi, romelic am mxatvarTan mimarTebaSi aqtualurad gvesaxeba. maT Soris: pirveli eqspresionistuli piesebis gaCena-ganxorcielebis sakiTxi qarTul TeatrSi, kubo-futuristuli, konstruqtivistuli da dadaisturi elementebis arseboba XX s.-is dasawyisis qarTul scenografiaSi da TamaSis mxatvruli kategoriis damkvidrebis mcdeloba qarTuli Teatris mxatvrobaSi. Sesabamisad rusTavelis TeatrSi kirile zdaneviCis moRvaweobis Seswavlam aqamde ucnobi Tu naklebad cnobili masalis paralelurad XX s.-is pirvel aTwleulebSi qarTuli profesiuli scenografiis formirebis procesSi arsebuli araerTi mniSvnelovani sakiTxi warmoaCina.

  • XIX-XX saukuneTa mijnis Teatris mxatvroba (Jurnal-gazeTebis damuSaveba: `droeba~, `cnobis furceli~, `saxalxo gazeTi~, `Teatri da cxovreba~, `iveria~ .... XIX-is 80-iani wlebidan 1920 wlamde), elene TumaniSvili, (Temaze muSaoba dasrulebulia)

damuSavda XIX s-is 90-iani wlebisa da XX s-is 10-20-iani wlebis periodika (`droeba~, `cnobis furceli~, `saxalxo gazeTi~, `Teatri da cxovreba~, `iveria~ da sxv.), sadac mocemulia am peiodis sasceno xelovnebis (msaxiobTa TamaSis, reJisoruli namuSevris, scenis mxatvruli gaformebis) rogorc zogadi daxasiaTeba, aseve, Teoriuli msjeloba da konkretuli aRwera. es metad mniSvnelovani periodi gamoirCeoda imiT, rom qarTuli scena nabij-nabij miiwevda profesiuli donis amaRlebisaken.

  • Teatris mxatvroba 1930-ian wlebSi, mariana oklei (Tema Cafiqrebulia erTi didi naSromis nawilad ramodenime Tanaavtoris monawileobiT).

XX saukunis ocdaaTiani wlebi mniSvnelovani periodia qarTul scenografiaSi. am dros jer kidev grZeldeba Tamami eqsperimentebi, konstruqtivizmi enacvleba kubo-eqspresionizms, abstraqtul formebTan erTad Cndeba plastikur-metaforuli elementebi, realisturi, romantikuli saxeebi, Tumca yvela mxatvrul-stilistur gaazrebaSi sruli simZafriT Tavs iCenda speqtaklis TavisTavadi pirobiTi ena, romelic Sors iyo yofis mimbaZvelobisagan. XX s-is 30-ian ww-is bolodan TeatrSi moRvawe qarTveli mxatvrebi, Zlieri ideologiuri wnexis qveS aRmoCndnen. isini iZulebulni iyvnen SeecvalaT Tavisi poziciebi. 1920-iani wlebis avangarduli mimarTulebis mravalmxrivi gamoyeneba, 1930-ian wlebis bolos scenuri sivrcis mimarT SedarebiT martivi damokidebulebiT Seicvala. Tu 1920-ian, 30-ian wlebis dasawyisSi mxatvrebi scenis mTel garemos iTvisebdnen, sadac lakonuri, abstraqtul-geometriuli konstruqciebi msaxiobs moqmedebis gansakuTrebul ritms, mizanscenaTa kontrastul Sepirispirebas sTavazobdnen, 1930-iani ww-is bolodan isini iZulebulebi gaxdnen scena TxrobiT-literaturul donemde daeyvanaT, realisturi pano-suraTebi scenis fonad warmoedginaT, romelic piesis msaxvelobas banalur iers aniWebda. magram Teatri, Tavisi specifikiT pirobiTi samyaroa, romlis sinTezuri organizmi gamZle aRmoCnda mxatvruli warmosaxvisa da fantaziis realizebisaTvis. bevrma mxatvarma SeZlo met-naklebad SeenarCunebina Tavisi individualuri xelwera, Tumca moqceuli garkveul CarCoebSi.


    1. axali arqiteqturis

gaviTarebis istoria

  • saqarTvelos XIX saukunis miwurulisa da XX saukunis 10-iani wlebis arqiteqtura. 1910–iani wlebis arqiteqtura (Tbilisi), Tamaz gersamia (samwlian Temaze muSaoba dasrulebulia)

naSromi warmoadgens samwliani Temis bolo nawils. masSi ganxilulia saqarTvelos da kerZod Tbilisis aRniSnuli periodis arqiteqturis ganviTarebis istoria. vinaidan am dros saqarTvelo ukve moqceuli iyo saerTo evropuli ganviTarebis procesSi, amitom misi qalaqebis arqiteqturaSi dasavleT evropisa da ruseTis msgavsad gavrcelda sxvadasxva evropuli stilebi, romelTa umetesoba manamde ucnobi iyo. Tbilisis arqiteqtura savsebiT asaxavs XIX saukunisa da XX saukunis dasawyisis dasavluri arqiteqturis gzebs. naCvenebia am periodisaTvis damaxasiaTebeli stilisturi mimarTulebebi, dadgenilia ganaSenianebis Taviseburebani, ganxilulia mniSvnelovani sazogadoebrivi Senobebi da damaxasiaTebeli sacxovrebeli saxlebi, gamoyofilia sacxovrebeli saxlebis ZiriTadi tipebi. Tbilisis sxvadasxva arqivSi daculi imdroindeli presis gacnobis Sedegad mopoebulia cnobebi im Senoba-nagebobaTa mSeneblobis Sesaxeb, romlebic garkveul istoriul-arqiteqturul interess iwvevs; warmodgenilia saqarTvelos centralur istoriul arqivsa da Tbilisis saqalaqo arqivis fondebSi daculi saarqivo masala.

  • XIX saukunis Tbilisis saero arqiteqtura (cixisubnis uZvelesi ganaSenianebis erTi nawilis 2010-2012 wlebSi mimdinare saamSeneblo procesebis Sedegebi), maia mania

naSromis mizania Tbilisis cixisubnis dRes dakarguli faseulobis _ mravalfeniani ganaSenianebis, uZvelesi (XVII, XVIII ss.) tipologiisa da XIX saukunis sxvadasxva monakveTiT daTariRebuli sacxovrebeli saxlebis warmoCena da maTi analizi. ganxilulia cixisubnis erT nawilSi 2011-2012 wlebSi mimdinare samSeneblo procesebi, romelmac gaaqro quCaTa Suasaukuneebrivi qseli, uZvelesi tipologiis sacxovrebeli Senobebi, daarRvia tradiciuli mimarTebebi Zvel Senobebsa da reliefs Soris, ugulebelhyo Zveli samSeneblo masala, ar gaiTvaliswina saukuneebis manZilze Camoyalibebuli masStabi da tradiciebi.

  • sacxovrebel saxlebad gadakeTebuli eklesiebi TbilisSi, manon liluaSvili

naSromSi ganxilulia XVIII s.-dan XX s-is dasawyisamde agebuli eqvsi saeklesio Senoba, romlebic sabWoTa periodSi sacxovrebel saxlebad gadakeTda da dRemde inarCunebs am funqcias. es eklesiebia: wm. estatesi (axvledianis q. #2), wm. Teodosisa (Федосеевская церковь, griboedovis q. #48), kviracxovlisa (Caisubnis q. #7g), wm. RmrTismSoblisa (somxuri, krwanisis q. #8), wm. miqael mTavarangelozisa (mTavarangelozis q. #23) da xarebisa (1755 wlamde kaTolikuri, Semdeg marTlmadidebluri, abesaZis q. #13). naSromi efuZneba rogorc Senobebis adgilze kvlevas, ise saarqivo naxazebis, Zveli fotosuraTebisa da sxvadasxva saxis werilobiTi cnobebis (oficialuri dokumentebi, angariSebi, Zveli presa, mogonebebi da sxva) Seswavlas. ganxilulia eklesiebis mSeneblobis istoria da arqiteqturuli Taviseburebebi.

  • XIX da XX saukunis dasawyisis Tbilisuri qarvaslebi, irine mania

naSromi Tbilisuri qarvaslebis mxatvrul-arqiteqturuli mniSvnelobis gamovlenas, stilisturi Taviseburebebis warmoCenas da Zveli qalaqis istoriul qsovilSi maTi adgilis gansazRvras isaxavs miznad. ZvelTbilisuri qarvaslebis Sesaxeb istoriuli cnobebis moZiebis, Tbilisis udides da erT-erT uZveles uban kalaSi dRemde gadarCenili qarvaslebis arqiteqturis Seswavlis, TiToeuli nagebobis saxasiaTo niSnebis dadgenis da mogrovebuli masalis Sejerebis safuZvelze naSromSi ganxiluli qarvaslebis mxatvrul-arqiteqturuli Rirebuleba gamovlinda, maTi gegmarebiTi da sivrciT-kompoziciuri analizis safuZvelze ki Tbilisuri qarvaslebis adgilobriv niadagze transformaciis niSnebi gamoikveTa. naSromi Tbilisuri qarvaslebis Tavmoyrasa da maTi erTad ganxilvis pirvel mcdelobas warmoadgens.
1   2   3   4   5




Ma'lumotlar bazasi mualliflik huquqi bilan himoyalangan ©hozir.org 2024
ma'muriyatiga murojaat qiling

kiriting | ro'yxatdan o'tish
    Bosh sahifa
юртда тантана
Боғда битган
Бугун юртда
Эшитганлар жилманглар
Эшитмадим деманглар
битган бодомлар
Yangiariq tumani
qitish marakazi
Raqamli texnologiyalar
ilishida muhokamadan
tasdiqqa tavsiya
tavsiya etilgan
iqtisodiyot kafedrasi
steiermarkischen landesregierung
asarlaringizni yuboring
o'zingizning asarlaringizni
Iltimos faqat
faqat o'zingizning
steierm rkischen
landesregierung fachabteilung
rkischen landesregierung
hamshira loyihasi
loyihasi mavsum
faolyatining oqibatlari
asosiy adabiyotlar
fakulteti ahborot
ahborot havfsizligi
havfsizligi kafedrasi
fanidan bo’yicha
fakulteti iqtisodiyot
boshqaruv fakulteti
chiqarishda boshqaruv
ishlab chiqarishda
iqtisodiyot fakultet
multiservis tarmoqlari
fanidan asosiy
Uzbek fanidan
mavzulari potok
asosidagi multiservis
'aliyyil a'ziym
billahil 'aliyyil
illaa billahil
quvvata illaa
falah' deganida
Kompyuter savodxonligi
bo’yicha mustaqil
'alal falah'
Hayya 'alal
'alas soloh
Hayya 'alas
mavsum boyicha


yuklab olish