Žmogaus ir pilietinių teisių problemos statutinėje tarnyboje

INFORMACIJA

MOKSLO DARBŲ „JURISPRUDENCIJA“ AUTORIAMS

Rengiant straipsnius mokslo darbų rinkiniui „Jurisprudencija“, būtina laikytis šių reikalavimų.

Rankraštis turi būti išspausdintas 1,5 intervalu vienoje A4 formato lapo pusėje, iš visų kraštų paliekant ne siauresnį kaip 25 mm laukelį. Būtina pateikti diskelį.

Mokslo straipsnis gali būti parašytas lietuvių, anglų, vokiečių arba kitomis kalbo­mis. Turi būti suformuluotas mokslinių tyrimų tikslas, nurodyti tyrimų objektai, metodai, aptartas nagrinėjamos problemos ištyrimo laipsnis, pateikti ir pagrįsti tyrimų rezultatai, padarytos išvados, nurodyta literatūra.

Straipsnio dalys išdėstomos tokia tvarka:

1. 
   Metrikoje nurodoma, kada straipsnis įteiktas redakcijai, institucija(-os), kuriai autorius(-iai) atstovauja, adresas (ir elektroninio pašto), recenzentai (insti­tu­cija, mokslo laipsnis, pedagoginis vardas).
   
2. 
   Išsami santrauka (ne trumpesnė kaip 600 spaudos ženklų) ta kalba, kuria para­šytas straipsnis.
   
3. 
   Pagrindinis straipsnio tekstas. Jis gali būti suskirstytas į skyrius arba skirsnius (pvz.: 1.2.1., 2.2.1.).
   
4. 
   Straipsnio pabaigoje būtinos išvados.
   
5. 
   Lietuvių kalba spausdinamo straipsnio pabaigoje turi būti išsami santrauka an­glų kalba (ne trumpesnė kaip 2200 spaudos ženklų, t. y. vieno puslapio), už­sie­nio kalbomis spausdinamų straipsnių – lietuvių kalba (ne trumpesnė kaip 2200 spaudos ženklų, t. y. vieno puslapio).
   
6. 
   Cituojamų šaltinių sąrašas. Literatūros sąrašas pateikiamas tokia tvarka, kokia šaltiniai cituojami tekste. Tekste šaltiniai ir puslapiai nurodomi laužtiniuose skliaustuose.
   

Paveikslus, schemas, diagramas pateikti atskirame diskelyje. Paveikslų, schemų, lentelių plotis 84 mm (per teksto stulpelį) arba 175 mm (per visą puslapį).

Tinkamiausi grafinių rinkmenų formatai – Tagged Image Format File (TIFF), Word for Windows, Corel Draw, Excel.

Straipsnį turi vertinti ne mažiau kaip 2 recenzentai – mokslininkai; turėtų būti pa­teikta ir fakulteto arba katedros nuomonė apie straipsnio aktualumą, būtinybę jį spaus­dinti. Rekomenduojama, kad užsienio kalbomis skelbiamus straipsnius recenzuotų bent vienas mokslininkas iš ne autoriaus gyvenamos valstybės. Recenzentai turi būti skiriami konfidencialiai.

PASTABA. Šie reikalavimai parengti vadovaujantis Lietuvos mokslo tarybos kole­gijos 2000 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. V–3.

JURISPRUDENCIJA

Visuomenės saugumas ir Policijos mokslai

Mokslo darbai

48(40) tomas

Vilnius, 2003

11,27 leidyb. apsk. l.

124 psl.

Tiražas 180 egz.

1 Teisėtvarkos apsaugos pareigūnų elgesio kodeksas, priimtas 1979 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 34/169 rezoliucija, yra tarptautinis dokumentais, kuris laikomas visuotinai priimtu metodologiniu pagrindu kuriant teisėtvarkos apsaugos tarnybinės veiklos arba dalykinės etikos kodeksus, nes: terminas „teisėtvarkos apsaugos pareigūnas“ apima visus skiriamus ar renkamus pareigūnus, susijusius su teisės taikymu ir turinčius policijos įgaliojimų, ypač įgaliojimų areštuoti ar sulaikyti teisės pažeidėjus“. Žr.: – Vilnius: Mintis, 1991. P. 186.

1 Etikos institucionalizavimas pirmiausia pradėtas stambiose, turtingose JAV korporacijose, o vėliau šią patirtį perima įvairios, tarp jų ir valstybinės, institucijos. Šio fenomeno diegimo seka panaši visose aukštos kultūros ir civilizacijos valstybėse. Ji pasitvirtina ir pokomunistinėse šalyse – dorovinių normų praktinę reikšmę pirmiau patiria privačios, verslo struktūros ir tik vėliau jas pripažįsta valstybinės įstaigos.

2 Biurokrato sąvoka kilusi iš prancūzų kalbos žodžio bureau – biuras ir graikiško kratos – valdžia, vadinasi, jis yra valdžios įstaigos, aptarnaujančios gyventojus, pareigūnas. Sąvoka turi ne vieną reikšmę. Šiame straipsnyje – tai aukštesnioji valdininkų administracija, vykdanti formalias arba griežtai reglamentuotas valdymo funkcijas. Biurokratinė administravimo sistema, ypač statutinės įstaigos, tradiciškai dažnai vis dar lyginama su laikrodžio mechanizmu, nes čia esą viskas iš anksto numatyta, suderinta, kontroliuojama. Tačiau šių dienų profesinės biurokratijos sąvoka pranoksta teisės galimybes nuodugniai norminti jų veiklą. Neišvengiamai atsiranda poreikis ir statutiniam pareigūnui (policininkui, muitininkui) suteikti diskrecinius įgaliojimus apibrėžiant diskrecinės valdžios ribas.

1 Pilietybės sąvokos turinys yra veikiamas istorijos. Pavyzdžiui, pilietybė buvo svarbus individo požymis Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ji įtvirtinta Statutais (XVI a.) remiantis feodaline tautos samprata, paveldėta iš viduramžių. Žr. Jurginis J. Pilietybė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje // Tiesa. 1991 10 15. Nr. 201 (14706) ir kt.

2 Mill J. S. Utilitarianism, Liberty and Represantative Government. – London: Everyman’s Library, 1964 (origi­nalus leidimas 1861 m.).

3 Vidutinysis luomas turi didelę įtaką „veikėjų moralei“ (M), nes būtent ši visuomenės dalis labiausiai palaiko etišką (E) bendrabūvio elgseną.

1 Korporacijos sąvoka turi ne vieną reikšmę. G. Hėgelis šią sąvoką vartoja bendruomenei, vidutiniam socialiniam sluoksniui apibrėžti.

1 Žr. Usher J. A. Bendrieji Europos Bendrijos teisės principai. –Vilnius: Naujoji rosma, 2001.

2 Etikos įstatymo pavyzdys yra 2000 m. vasario 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pakeitimo įstatymas // Valstybės žinios. 2000. Nr. 18.

3 Etikos kodeksas – susistemintas tam tikrą visuomeninių santykių sritį reglamentuojančių principų, normų, taisyklių rinkinys.

1 Europos Komisijos ekspertų raporto projektas, įvertinantis Lietuvos pažangą, 24 derybiniame skyriuje apie Lietuvos pažangą „Teisingumo ir vidaus reikalų srityje“ 2001m. nepublikuotas.

1 Tinkamas pavyzdys galėtų būti 1998 m. susiklosčiusi situacija, kai išplėtus patrulinės ir kelių policijos tarnybų veiklos sritis pareigūnai susidūrė su papildomų reikalavimų sukelta kompetencijos stoka.

1 Net 98,4 proc. Lietuvoje apklaustų patrulinės ir kelių policijos tarnybų pareigūnų visiškai sutiko arba sutiko su teiginiu, kad jų darbas labai rizikingas (Šakočius A., Van Reenen P., Uildriks N. Police and Violence in Lithuania. – COLPI, 2002, nepublikuota).

2 Šakočius A., Van Reenen P., Uildriks N. Police and Violence in Lithuania. – COLPI, 2002, nepublikuota.

1 Tokio lojalumo pavyzdys galėtų būti faktas, kad tik 9,7 proc. apklaustų patrulinės ir kelių policijos tarnybų pareigūnų visiškai sutiko arba sutiko su teiginiu, kad praneštų apie jų kolegų be reikalo pavartotą jėgą (Šakočius A., Van Reenen P., Uildriks N. Police and Violence in Lithuania. – COLPI, 2002, nepublikuota).

1 1990 m. spalio 9 d. buvo priimtas laikinasis Muitinės įstatymas, įsigaliojęs nuo jo priėmimo dienos. Įstatyme buvo numatyta, jog į muitinės pareigūno pareigas galima priimti asmenis, sulaukusius 20 metų, mokančius valstybinę kalbą ir tinkamus tarnybai // Žinios. 1990. Nr. 30–720.

2 1993 m. gegužės 31 d. Finansų ministras patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutą ir muitinės taisykles. Jos dar labiau padidino muitininkų atsakomybę, jiems keliamus reikalavimus einant pareigas. Tapti muitinės pareigūnu galėjo asmenys nuo 20 iki 45 metų, tinkamos sveikatos ir turintys ne mažesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Į šias pareigas negalėjo būti priimti asmenys, kurių artimi giminaičiai tarnavo toje pačioje struktūroje, už tyčinį nusikaltimą teisti asmenys, taip pat iš muitinės atleisti, jei buvo kaltinami pareigūno vardo diskreditavimu. 1996 m. birželio 11 d. priimtas naujos redakcijos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas papildė šiuos reikalavimus aukštojo mokslo, pilietybės, amžiaus cenzo (nuo 20 iki 50 metų), moralinių ir asmeninių savybių kriterijais, o 2000 m. spalio 10 d. redakcija – nepriekaištingos reputacijos, profesinės veiklos, darbo stažo, užsienio kalbų mokėjimo reikalavimais. 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusi nauja šio įstatymo redakcija, be jau minėtų, numatė ir specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus pagal pareigybės aprašymą (tai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus) // Valstybės žinios. 1996. Nr. 64–1499; 2000. Nr. 94–2917; 2003. Nr. 64–2881.

3 2002 m. gruodžio 3 d. Euromuitinės pateikta Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos ketvirtosios pažangos ataskaita, parengta atsižvelgiant į Lietuvos muitinės veiklos 2002 09 01–2002 11 30 laikotarpio rodiklius (Lietuvos muitinei įgyvendinant Euromuitinės metodinę pagalbą pagal Lietuvos PHARE 2000 m. nacionalinės programos (LT 0003) projekto „Muitinės procedūrų ir praktinės veiklos gerinimas Lietuvos muitinės departamente ir teritorinėse muitinėse“ LT 0003–02 priemonių planą).

4 1998 m. kovo 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 622/98 dėl pagalbos paraišką pateikusioms valstybėms pagal pasirengimo narystei strategiją, ypač dėl stojimo partnerysčių parengimo; 1999 m. birželio 21 d. Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 1266/1999 dėl pagalbos šalims kandidatėms derinimo pagal pasirengimo narystei strategiją ir pataisantis EEB reglamentą Nr. 3906/89//www3.lrs.lt/c–bin/eu

5 Ši Euromuitinės metodologinė pagalba (taip pat ir nustatant Lietuvos muitinės pareigūnų kvalifikacinius reikalavimus) Lietuvos muitinei teikiama įgyvendinant Lietuvos PHARE 2000 m. nacionalinės programos (LT 0003) projekto „Muitinės procedūrų ir praktinės veiklos gerinimas Lietuvos muitinės departamente ir teritorinėse muitinėse“ LT 0003–02 priemones. Teikdama šią pagalbą Euromuitinė paskiria trumpalaikius ir ilgalaikius ekspertus (ES valstybių muitinės tarnybų atstovus), kurie atvykę į Lietuvą supažindina su ES reikalavimais, ES valstybių patirtimi, padeda Lietuvos muitinei parengti ir patvirtinti visus būtinuosius teisės aktus bei įgyvendinti numatytas priemones.

1 Įgyvendinant PHARE 2000 m. nacionalinės programos (LT 0003) projekto „Muitinės procedūrų ir praktinės veiklos gerinimas Lietuvos muitinės departamente ir teritorinėse muitinėse“ LT0003–02 antrosios priemonės „Kvalifikacijos (įgūdžių) tobulinimo ir mokymo funkcija“ 2.12 veiksmą „Karjeros lygių reikalavimai/testavimo metodai“ Muitinės departamento ir muitinės įstaigų specialistų 2003 m. I ketvirtyje parengta Lietuvos muitinės postų pareigūnų bendrųjų kvalifikacinių reikalavimų, pareigybių vertinimo kriterijų, specialiųjų (papildomų) postų pareigūnų reikalavimų (pagal pareigybių aprašymus) analizės lentelė „Teritorinės muitinės postų pareigūnų kvalifikaciniai reikalavimai“. – Vilnius: Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 2002.

1 Jau 1996 m. birželio 11 d. priimto Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 7 str. numatė, jog į muitinės pareigūno pareigas priimami tik asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą. Šis reikalavimas nurodytas ir 2000 m. spalio 10 d. redakcijos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 4 str. 3 d. bei 2003 m. liepos 1 d. šio įstatymo redakcijos 6 str. 4 p. // Valstybės žinios. 1996. Nr. 64–1499; 2000. Nr. 94–2917; 2003. Nr. 64–2881.

1 2002 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 684 „Dėl Ministro pirmininko (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių, Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių sąrašo patvirtinimo“ patvirtintos pareigybių (karjeros) lygių kategorijos. Kiekvienai pareigybei atsižvelgiant į kategorijų ribas suteikiama konkreti kategorija. Be to, kuo aukštesnio karjeros lygio pareigybė, tuo aukštesnė kategorija gali būti suteikta // Valstybės žinios. 2002. Nr. 51–1952.

1 Muitinė teisė sąlygiškai nauja, Lietuvoje tik besiformuojanti savarankiška kompleksinė teisės (muitinė teisė – tai įvairių teisės šakų teisės normų, nustatančių, keičiančių ir naikinančių specialių ir kitų teisės subjektų teises ir pareigas, teisinių santykių, susijusių su prekių gabenimu per muitinę sieną, importo, eksporto ir tranzito tvarka, muitinių procedūrų atlikimu, muitų ir mokesčių mokėjimu, apribojimų ir draudimų nustatymu, kontrolės priemonių taikymu, sistema) ir teisės mokslo šaka. Kitose valstybėse (Vokietijoje, Rusijoje [2]) ji neabejotinai pripažinta. Pas mus tai dar reikia pripažinti: stokojame literatūros, mokslo darbų muitinės teisės tematika. Teisės aktai, reglamentuojantys muitinį teisinį reguliavimą, nepakankamai susisteminti. Kaip mokomoji disciplina, muitinė teisė dėstoma anaiptol ne visose Lietuvos aukštosiose teisės mokyklose. Padėtį imtų keisti kuo platesnė mokslinė diskusija šia tema.

1 Tokio tyrimo pagrindai pateikti, pavyzdžiui, monografijoje: Блинов Н., Иванов В., Кухаренко В., Пашински А. Проектирование таможенной политики. – Москва, 2000. Šioje monografijoje konceptualiai analizuojamas muitinio reguliavimo tikslų formavimas [6].

2 Terminas koreliacija turi ne vieną reikšmę. Straipsnyje koreliacija suprantama kaip poliariškų muitinių teisinių santykių reguliavimo tikslų priklausomybės išraiška.

3 Konkrečių poliariškų muitinio reguliavimo tikslų koreliacijos tema labai plati. Straipsnyje siekiama atskleisti tikslų konkurencijos problemos sudėtingumą ir koreliacijos būtinybę, reikalaujančią išsamių mokslinių tyrimų.

1 Straipsnyje vartojamos sąvokos „policinis išsilavinimas“, „policijos praktinis mokymas“ orientuotos į Europos valstybių edukacijos sistemą. Autorius, remdamasis Lietuvoje galiojančiais Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatymais, vartojamas sąvokas stengiasi vienodinti ir tapatinti tiek su Lietuvoje, tiek su Europoje vyraujančia švietimo sistema [1; 2].

1 Europos policijos mokymosi tinklo funkcionavimo principai ir informacijos sklaidos formos yra pateiktos CEPOL Interneto svetainėje (http: www.cepol.net)

1 Čia ir toliau nurodomi prekių kodai atitinka Lietuvos Respublikos muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą.

2 Šaltinis: Užsienio prekyba 2001: (statistikos biuletenis). Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. – Vilnius, 2002; Gaminių gamyba: (statistikos biuletenis). Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. 2001. – Vilnius, 2002.

1 Remiantis dabartine tarptautinių sutarčių samprata, pagrįsta 1969 m. Vienos konvencija dėl tarptautinių sutarčių teisės, konvencija tėra viena iš tarptautinių sutarčių rūšių.

1 Apie juos rašė Č. Laurinavičius leidinyje „Lietuvos–Sovietų Rusijos taikos sutartis“. Vilnius, 1992, p. 149.

1 Tiksli data sunkiai įskaitoma – 2 arba 11 diena.

2 Ši sutartis, beje, irgi nebuvo niekur skelbta.

1 Teoriniai apmokestinimo principai minimi daugelyje literatūros šaltinių: A. Žvirblis, G. Pajuodienė. Kas žinotina mokesčių mokėtojui. Vilnius, Lietuvos informacijos institutas, 1994; G. Pajuodienė. Mokesčių sistemos formavimas išsivysčiusiose šalyse. Vilnius, Lietuvos informacijos institutas, 1993.