Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, patvirtintas 2000 m rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. Viii-1968

 

27 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas 

1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, 

jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar 

daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. 

2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti 

pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 

1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų 

nusikaltimą; 

2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 

3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai 

sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 

4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. 

3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs  į 

kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus 

pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. 

4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į 

teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė  būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, 

neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus,  už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat 

užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai 

atsakomybės nenumato. 

5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas 

išnyksta arba panaikinamas.